Apple maitinimo laidas

Paskutiniu įrašu su obuoliais kaip minėjau dar nebaigiau, reikia dar viena kosmetinį reikalą išspręsti pasinaudojus 3D spausdintuvo pagalba. Dalykas tame, kad Apple savo iMac viskas viename kompiuteriuose, Cinema Display bei Thunderbolt Display ekranuose naudoją tokį keistą maitinimo laido antgalį. Kai kompiuteris be jo maitinimo lizdas atrodo va taip:

Dalykas tame, kad tie maitinimo laidai neilgaamžiai. Tokiu atveju labai geras dalykas kad jis ne integruotas, nes pažeista laidą galima pasikeisti. Dar kiti tą laidą tiesiog pameta, nes originalą padeda kur tai šoną kol kompiuteris būna prijungtas prie UPS. Kraustantis ar šiaip tvarkantis tokie laidai mėgsta pasimeti, o kai prireikia – nebėra. Gera naujiena, kad lizdas čia standartinis kompiuterinis C13 ir galime be didelių problemų apsieiti be brangaus originalo:

Bet pripažinkime atrodo šitas reikalas tikrai ne kaip, ypač jei kompiuteris būna nusuktas ne į siena kur ir yra matoma galinė jo dalis. Galima žinoma viską dar kažkiek pagražinti nupirkus Baltą ar bent jau Pilką maitinimo laidą, bet pabandykime šį menkniekį pagražinti kiek galima geriau.

Apple iMac 27″ RAM grotelės

Reikia bloge padaryti 27″ tagą/grotažode, nes tokio dydžio viskas viename kompiuteriai čia pasidarė labai jau mėgstami. Dabar ant stalo stovi 27″ 2011 metų Apple iMac su maksimalia konfigūracija. Maksimali ten su visokiais i7, 32GB RAM, 500GB SSD, 2TB HDD ir Radeon 6970M 2GB.  Turi jis čia tokią bėdą su motinine:

Atnaujinant jį idedant SSD kažkas užmiršo atjungti LCD maitinimą ir nulupė jungtį (tą juodą 6 kontaktų centriau). Čia nesiplėsiu, nupirkau už 2eur kelias jungtis, viena jų įlitavau čia ir viskas baigta, bet pakalbėkime apie kitą deficitą – RAM dangtelį:

Aš nežinau kur tie dangteliai dingsta ir kam juos sunaudoja žmonės nuėmę, bet nemažai tokių iMac’ų jų tiesiog neturi. Gal pameta kur spintoje, gal servisuose pasimeta tarp smulkmenų, nežinau. Taigia reikia šitam kompiuteriui šio kosmetinio atributo.

Blogo naujienos

Kaip tikriausiai visi pastebėjote mes čia merdim. Darbai vyksta, ką parašyti idėjų pilna, bet deja prieš nepilnus metus pagausėjus seimai ir apsivertus papildomais darbais laiko kažką čia kurti nebelieka, o kažkokios betvarkes nenoriu užgeneruot su padrikais įrašais. Taigi truputi apžvelgsiu naujienas kuriu taip ir neaprašiau.

Orchidėjos persodinimas

Daug laiko praėjo po paskutinės viešos mano gėlininkystės, kuomet dauginau kelis kambarinius medelius, dabar metas truputi pakalbėti apie orchidėjas. Aplamai orchidėja yra dėkingas augalas, nors kiek girdėjau gimtose šalyse jos vos ne kaip piktžolės. Man asmeniškai patinka tai kad lengva sekti ar jas reikia lieti ar ne, taigi priežiūra tikrai paprasta. Nors lapai ir didžiuliai, jie tik keli ir dulkes nuvalyti nuo jų ypač lengva. Apie pagrindinį privalumą – žiedus, nė nekalbu.

Po paskutiniu dviejų mirusiu orchidėjų, perėmiau jų priežiūra į savo rankas. Negalėjau žiūrėti kaip žmona jas laisto po dušu ir vėliau laiko jas ten drėgnai pusdieni. Dar labiau nekenčiau stypsančių žiedynų be žiedų, su kurias niekas nieko nedarė. Viena diena visus juos pjoviau lauk, pradėjau du kartus savaitėje laistyti tik šaknis ir jau po pusmečio turėjome daugybe nauju žiedų.

Deja, nesenai viena orchidėja pradėjo nepaprastai greitai mesti žiedus ir matėsi kad tuo pačiu metu pradėjo dygti naujos šaknys bei lapai. Įtardamas kažką negero nusprendžiau ją persodinti. Šiame įraše pasidalinsiu keliomis tokios operacijos detalėmis.

Renkamės šaldytuvą – A pliusų pinklės

Šeimoje teko atsinaujinti buitinę techniką tad teko pasidomėti brendais, kainomis, galimybėmis ir žinoma energijos sąnaudomis. Labiausiai šiuo atveju įstrigo efektyvumo klausimai, o nepaslaptis kad daugėjant A plusam didėja ir kaina.

Radus norimą šaldytuvą paaiškėjo, kad prieš metus jis buvo gaminamas toks pats, tik vienu pliusu mažiau. Kadangi sandėliuose jis vis dar egzistuoja ir Lietuvoje tebeprekiaujam, liko tik apsispręsti ar A++ ar A+ pirkti.

Kas tie A pliusai ir kaip jie skaičiuojami

Pagal Europos direktyvas buitinė technika yra skirstomi pagal jų efektyvumą. Efektyvumas žmonėms suprantama  kalba pavaizduojamas raidėmis nuo A iki G. Šiuo atveju A yra geriausi, o G – elektros vagys. Kuomet buvo sukurta žymėjimo schema visiems buvo normalu skaičiuoti iki A, bet dabar, kai technologijos patobulėjo ir to nepakanka. Buvo pradėta dėti pliusus. Pliusai atitiktu raides prieš A, bet kadangi jų ten nebėra, o nenorėta persimesti į abėcėlės galą, tai pasirinktas pliusavimo modelis.

Kiekvienai buitinės technikos sričiai energijos klasės matuojamos skirtingai. Vieniems jis priklauso nuo vieno darbo rezultatų (skalbimo mašinos ar indaplovės), o kitus atsižvelgiant į ilgalaikį naudojimą (šaldytuvai, lemputės ar šildytuvai).

Kalbant apie šaldytuvus, žymėjimas priskiriamas ne viena nuo to kiek elektros šaldytuvas suvartos per metus, bet dar atsižvelgiama ir į kitus svarbius faktorius. Į formules įvedant šaldytuvo ir šaldiklio tūrius gauname universalią efektyvumo skalę, kuri tinka visų formų ir dydžių šaldytuvams. Į formule įkelta net tokie priedai kaip ledukų gaminimo priedai, kurie logiška kad pakels metines suvartojamas kilovatvalandes. Kiekvienas šaldytuvo priedas pagal koeficientą pridedamas į bendrą vertę. Būtent todėl tas pats modelis tik su ledu gaminimo priedu bus tos pačios efektyvumo klasės jei tik tas priedas bus taip pat efektyvus.

Efektyvus prieš ekonomiškumą

Dabar grįžkime prie mano klausimo. Tai koki šaldytuvą pirkti, A++ar A+? Lengviausiai ir logiškiausia aišku žiūrėti kiek skiriasi kaina ir elektros suvartojimas. 

IBOX “priedas“

Nežinau, čia bug’as, firewall’as ar dar koks įskiepas, bet jis pasireiškia kelis kartus į parą:

 

Tikėtina, kad HDD šiluma bei vibracija skatina reiškinį kartotis 😀

Transporto privalomojo draudimo upelis

Laimingi kiti žmonės, jiems automobilio draudimas vis pinga, ir pinga, ir pinga.. Bet kažkodėl ne man 😀 Karma gal bloga..

Kiekvienais metais balandžio pradžioje draudžiu savo Megane Coupe 1,6l 66kW automobiliuką ir pats tai darysiu jau penktus metus iš eilės. Kito automobilio neturiu, avarijų neturėjęs esu visiškai, dabar esu 29 senumo ir įgavęs 4 metų patirtį vairuoti. Atrodo blogiausia dalis šitame rinkinyje yra menkas vairavimo stažas? Na gal, bet jis vis didėja, bet atrodo didėja ir draudimas su kiekvienais metais, nes šiemet jis man pakilo net 59 litais draudžiantis pas seną draudėją arba 25 litais perbėgant. Ir man, deja, taip ne pirma kartą. Graži lentelė kiek mokėjau per visą savo stažą:

Metai	Kaina	Draudėjas	Amžius	Stažas	Registracija	Komentaras
2010.04-2011.03	226	BTA	25	0	Panevėžio raj.
2011.04-2012.03	270	BTA	26	1	Panevėžio raj.	Brangsta, bet pigiau nėra
2012.04-2013.03	240	ERGO	27	2	Panevėžio raj.	Konkurentas siūlo mažiau
2013.04-2014.03	250	BTA	28	3	Kauno m.	Registracija mieste
2014.04-2015.03	285	IF	29	4	Kauno m.	BTA pabrango, renkamės mažiausią kaina pas konkurentus

Gal grafiškai geriau:

ADC mįslė

Gaminu aš čia tokį telemetrijos sistemą su GBoard Pro jau senokai pastebiu vieną, man keistą, dalyką. Niekam ne paslaptis, kad ADC kanalą palikus neprijungtą jis generuoja baltą triukšmą. Kas man keista buvo tai kad jis ne toks jau baltas. Visada matosi kad per naktį triukšmas stiprėja, o darbo metu pradeda mažėti. Galvoju gal čia taip veikia žmonės patalpoje ar naudojami elektros prietaisai? Įsitikinimui palikau savaitgaliui įrangą veikti ir štai ką turime Web sąsajoje:

 

Šiuo atveju reikšmė yra dalinta iš 10 tad tikrosios reikšmės bus didesnės atitinkamai. Ilgesnio grafiko neturiu nes savaitės bėgyje įrenginys buvo programuojamas, tad pastoviai perkraunant jį ADC pirmą reikšmę gražina didelę, todėl grafikai iškraipyti. Duombazėje jų dabar eleiminuoti tiesiog tingiu, o dar plius naktį išjungdavau įrangą, tad išviso briedas ten o ne grafikai.

Taigi kas tai? 🙂

Lūkesčių sertifikavimas

Vargsti sau, klausaisi apie visokius power faktorius, harmonijas, karštį, vibracijas ir dar daug dalykėliu visą dieną, gauni štai tokį popierių ir iki Fluke įrangos lieka tik pasvajoti 😀 Apmaudus FACTas..

Gerai, kad nemažai gerų dalykų sužinojau ir seilė pavarvinti galėjau 🙂

Reikiamo gylio skylių gręžimas

Įsivaizduokime situaciją kuomet reikia į 20mm storio medį reikia pragręžti 24 vienetus 13mm vieno tipo skylių ir 28 vienetų 10mm tipo skylių. Ir tai tik pradžia, nes vėliau reiks atlikti didesnį darbą: į 18mm plokštes sugręžioti 24 vienetus 15mm angęlių. Gal ir gerai būtų tokiems darbams turėti gręžimo stakles ar ką nors profesionalesnio, bet ką daryti kuomet turime tik mėgėjišką akumuliatorinį suktuką ir norime sutaupyti pinigų neperkant visokių ten stabdžių tvirtinamų prie grąžtų?

Mano atveju aš drožiau 🙂 Drožiau štai tokius adapterius: