Ibox 20×4 LCD ekranas per I2C

Mano Itead Ibox‘as jau daugiau nei puse metu tarnauja kaip namu failų ir media serveris ir štai dabar sugalvojau, kad reikia kažkaip pamatyti kas ten statistiškai vykta jo viduje. Dabar įrenginys nėra pajungtas prie televizoriaus ir vienintelis budas sužinoti jo statusą yra prisijungti prie jo per SHH ir užklausti kelias komandas. Tai nepatogu, tad pagalvojau prijungti tekstinį LCD ekraną ir ten išvesti smalsumą tenkinančią informacija. Bus puiki proga prisilieti prie I2C iš linuxo ir dar įdomiau bus parašyti pirmąją python programą 😀

Beja toliau aptariama programinė dalis nebutinai apsiriboja Itead Ibox ARM kompiuteriu, bet gali būti laisvai pritaikoma ir visokiems kitiems ARM’ams su linuxais, įskaitant žymujį Raspberry Pi

Techninė dalis

Kad galėčiau prie Ibox prijungti SATA kietąjį diską naudoju Ibox Arduino Plug priedą. Jama šalia SATA ir USB debug jungčių yra su Arduino suderinama jungtis:

Arduino + 7 segmentų LED indikatoriai + ICM7218

Su 7 segmentų indikatoriais esu žaidęs dar senai, kuomet mikrovaldiklių programavimą mokiausi su ATINY2323. Tuomet žinoma užsiknisau su tais LED’ų mirkčiojimais ir niekam kitam šio indikatoriaus nepanaudojau. Dabar ant mano stalo atsirado štai tokia kasos aparato pirkėjo displėjaus PCB:

Ant PCB mes turime maitinimo bei duomenų signalų įėjimą, įtampos reguliatorių, RS232 signalo įtampos keitiklis, PIC18F kažkoks mikrovaldiklis, 8 vienetai 7 segmentų LED indikatorių ir ICM7218B valdiklis. Originaliai pats įrenginys nebeveikia dėl man nežinomų priežasčių. Gal PIC numirė, o gal aš tiesiog nežinau specifinio duomenų protokolo, siunčiamų per RS232. Kaip ten bebūtų man įdomiausia yra paklibinti LED indikatorius ir ICM7218B valdiklį.

60min taimeris su Arduino ir 1602 LCD

Valydamas kompiuteri radau čia dar viena mažą projektuką, kuri galiu aprašyti. Reikalas prasidėjo nuo to, kad mane susiradę žmonės norėjo paprasto, vienu mygtuku valdomo taimerio, kuris rodytų likusį valandos laiką. Tokie laikrodžiai būtų naudojami interaktyviame žaidimo kambaryje, kur žaidėjai turi matyti kiek jiems liko laiko. Taigi aš pasiūliau 1602 LCD ir Atmega328P derinį kuris pilnai visus tenkino 🙂

Gamyba

Pirmoje vietoje pasijungiau kelis komponentus prie Arduino (nesvarbu kad tai Mega), kad viska suprogramuočiau:

Arduino VU Meter

Pratęsiu audio signalų valdymo su Arduono ciklą ir aprašysiu kaip per Arduino stebėti garso signalo stiprumą. Tai būtų elementarus VU meter.

Techninė įranga

Apžvelgsiu trumpai technines garso signalo nuskaitymo galimybes. Jo yra ne viena ir ne kelios, tad visko nepaminėsiu.

Pirmasis būdas būtų pasinaudoti specialią mikroschemą MSGEQ7 su kuria galima stebėti visus 7 garso diapazonus. Kiekvienas diapazonas nuskaitomas atskiru analogRead() metodu prieš tai paprasčiausiai perjungiant rėžimą per STROBE elektrodu. Kelių diapazonų nuskaitymas yra geras dalykas ir turint tokią informaciją galime LCD ekrane sugeneruoti neblogą vizualizacija. Tačiau mano atveju tokio blatno VU man nereikia.

Pats paprasčiausias būdas būtų dar nestiprinta Audio signalą iškarto nusiskaityti su analogRead(). Šiuo atveju nuskaitytume tik abstraktu audio stiprumą, kurio man pakaks. Rasite daug pavyzdžių internete kur audio signalas pajungiamas tiesiai prie Arduino analoginio įėjimo. Taip daryti kiek pavojinga, nes audio signalas kartasi gali būti nenuspėjamas, o mes rizikuoti sudeginti ATMEGA328P juk nenorime. Taigi galime kiek įmanoma stipriau pasaugoti jį panaudojus kelis paprastus elektronikos komponentus:

Kenwood KR-A4020 Receiver distancinio valdymo atnaujinimas

Aprašysiu seną, pusiau baigtą projektą. Tikslas buvo atlikti pilną turimo stiprintuvo Kenwood KR-A4020 valdymą pasinaudojant IR distancinio valdymo pultelių. Tuo metu šis stiprintuvas puikiai tiko būti naudojamu prie televizoriaus, o koks gi malonumas iki aparatūros lakstyti kai kiti įrenginiai jau turi IR distancinius pagalbininkus.  Aprašysiu kaip čia viskas gavosi. Gaila aišku kad per tą laiką praganiau PCB brėžinius kompiuteryje, bet radau spausdintų versijų, jų manau pakaks susipažinti kaip ir kas buvo daroma.

Pagrindiniai tikslai projekto buvo šie:

•  Įjungimo/išjungimo distancinis valdymas;
• Visų esamų mygtukų distancinis valdymas;
• Garsumo distancinis valdymas;
• Automatinis išjungimas nesant audio signalo;

Arduino FM radijas su TEA5767

Kam man tas radijas papasakosiu vėliau. Dabar tik aprašysiu niuansus kaip čia viskas veikia.

Pirmiausia aptarsiu TEA5767 modeliuką. Taip vadinasi pati valdančioji mikroschema, o perkame mes realizuotus modulius kaip pvz:

 

 

Nieko blatno, tik neapsigaukite ir rinkitės iš jau patikrintų variantų, nes bus poto kaip buvo Dovydui, kuomet kyla klausimų su kuo valgomas tas modulis. Žinoma visur lieka tas pats I2C valdymas, tas pats maitinimas, antena, bet kur jie sudėlioti po velniais? Taigi geriau pažiūrėti realių pavyzdžiu ir pirkti iš išvaizdos tokį patį variantą, nes kitaip bus galvos skausmo 🙂 Mano atveju turiu antrame paveikslėlyje esantį modulį.

Kaip jau minėjau valdymas per I2C. Labai geras dalykas. Maitinimas +5V. Gerai. Stereo išėjimas – o kaip kitaip. 

BedLight projektas

BedLight tai naktinis apšvietimas po lova. Privalumų duoda toks apšvietimas tikrai nemažai. Pirmiausiai nereikia savęs žaloti ieškant šviesos jungiklio, nereikia žaloti dar miegančių akių, o ir šeimos nariai nenukenčia per kaltininko norą pasisioti ar paniamnioti vidurį nakties.

Idėja pasigaminti automatinį palovio apšvietimą kilo labai senai, berods prieš gerus du metus. Kaip mėgstu sakyti, kai gyvenome dar sename bute 😀 Dar tada pasigaminau tiek PCB, tiek programą mikrovaldikliui parašiau, bet dėl kažkokių priežasčių reikalas sustojo.  Dabar, kuomet turime gimusi vaikelį, grįžo ir poreikis sugrąžinti projektuką į dienos šviesą, t.y. yra nakties tamsą.

Dar prieš rodydamas schemas ir plokštes paminėsiu mano mini sistemos ypatybes:

• Attiny25 mikroprocsorius – suteiks mums lankstumą;
• PIR sensorius – judesiui stebėti;
• Šviesos daviklis – sekti ar naktis po lova, ar diena. Greta jo derinama varža, su kuria galime nustatyti norimą apšvietimo kiekį, kuomet jau reikia uždegti palovio šviesos šaltinį;
• 12V maitinimo šaltinis – elektronikos ir apšvietimo šaltinio maitinimui;
• MOSFET – apšvietimo šaltiniui maitinti. Palaipsninis užsidegimas bei užgesinimas naudojant LED tipo šviesos šaltinį. Galimybė pasijungti rėlę jei norima pajungti 220v lempą;
• Galimybė rankiniu būdu valdyti sistema (trys rėžimai: visada išjungta, automatinis, visada įjungta);

ITEAD IBOX: Torrents, Samba, DLNA ir BTSync

Tik papasakojęs apie OS pasirinkimą Itead sukurtam Ibox ARM minikompiuteriui iškarto pereiname prie to, ką gi aš su juo darysiu. O naudosiu aš jį visokiems failams saugoti, dalinti ir panašiai.

Nuo seno norisi turėti visada pasiekiamus duomenis. Išeičių yra daugybe, nuo debesų saugyklų iki nuomojamų serverių, bet privačiam naudojimui arba būna maža vietos, arba brangu. Patogiausias variantas yra žinoma pakurti serveri namuose, bet 24/7 įjungto kompiuterio, kad ir kokio nešiojamo kompiuterio, laikyti nesinori dėl elektros sąnaudu ir keliamo triukšmo. Taigi įrenginys, kuris net ir apkrautas valgo vos 7W energijos atrodo labai patraukliai. Kadangi Ibox kaip tik toks ir yra, tai pasitarnaus net labai gerai.

Tokios sistemos kaip mano norima jau sukasi senu seniausiai ant aviečių (sutrumpinsiu: RPi). Pats mielai tokią priglausčiau, bet dykas Ibox juk negulės, o ir privalumu pas jį tikrai yra. Pagrindiai jų žinoma slypi specifikacijoje: Duel Core 1GHZ, 2GB RAM ir svarbiausia SATA. SATA sparta bus daug naudingesnę nei jungiant išorinį USB HDD, o papildomi megahercai niekada niekam nemaišo.

ITEAD IBOX programinės įrangos aptarimas

Aptarus  kietąją dalį metas pakalbėti apie IBOX minkštąją. Žinoma pakabėsiu apie skirtingas OS galimybes bei tuo pačiu aptarsiu kaip mums atitinkamą OS galimą geriausiai išnaudoti.

OS atnaujinimas

Kaip žinia IBOX turi dviejų tipų laikmenas kuriose galime talpinti operacinę sistemą. Pirmoji ir pagrindinė vieta yra 4GB NAND atmintis, o antroji tai microSD kortelė. Pagal numatytą konfigūraciją IBOX bootloaderis ieško užkrovimui tinkamos microSD ir jei randa krauna ją, o jei neranda – krauna OS iš vidinės atminties. Tokiu būdu gali turėti dviejų OS sistemą, gali NAND talpinamą sistemą naudoti kaip atsarginę arba tiesiog naudoti tik vieną iš šių talpyklų sekančia paliekant duomenims ar programoms saugoti. Apie tai angliškai čia. Reikia tik atsiminti kad microSD ir NAND operacinės sistemos skiriasi ir ta kuri tinka paleisti iš microSD netik paleidimui iš NAND ir atvirkščiai. Taip pat viskas priklauso nuo tą kokios architektūros jūsų ITEAD CORE. A10 ir A20 operacinės sistemos nėra suderinamos tarpusavyje.

RPI naudotojai žinoma jau nuo senu seniausiai yra pripratę prie kortelės varianto ir atnaujino procedūra žino atmintinai, tačiau NAND variantas kiek kitoks. Atnaujinimui reikia turėti USB-A <-> USB-A kabeli ir su juo sujungus PC prie Ibox viskas daroma kaip nurodyta oficialioje instrukcijoje. Kiek nuviliantis dalykas yra tai, kad paruoštų Linux distribucijų NAND atminčiai yra tik viena (kol kas?).

Jei visgi pasirinkote microSD variantą tai puiki instrukcija kaip atnaujinti OS yra čia. Trumpai tik paminėsiu kad su win32disk programa tereikia įrašyti OS paveikslą į microSD kortelę ir galime ja naudotis. Su ta pačia programa patogiai galime ir dalytis jau sukonfigūruoti sistemos kopijas.

Amperų matavimas su srovės transformatoriumi

Pribrendo laikas  papliurpti apie srovės matavimus. Tiek gudraus namo, tiek DINArduino klone, tiek telemetrijos projektuose naudoju srovės stiprumo matavimo įėjimus. Srovės stiprumo parodymai gali pagelbėti tiek sekant elektros sąnaudas, tiek identifikuojant ar kažkoks įrenginys aplamai dabar dirba ir ar dirba jis korektiškai.

Sensorius

Nuo seno labiausiai paplitęs srovės matavimo būdas yra naudojant šunto rezistorių. Technika labai gana paprasta – apkrovą jungiame per kuo galingesnę varžą, o rezultatus matuojame sekdami įtampos kritimą prieš ir po varžos.  Taip žinodami varžos nominalą galime persiskaičiuoti kiek tuo metu tekėjo srovės. Tačiau yra ir geresnis būdas, ypač aukštoms įtampos srovės matavimas skirtas būdas – panaudojant srovės transformatorių. Srovės transformatorius tai tam tikro dydžio ritė, jos centru pervėrus laidą su tekančia srove ritėje pradedami generuoti proporcingi tenkančiai srovei bei ritės dydžiui įtampa. Šiuo atveju fiziškai prie stebimo laido mes nesame prisijungę tad šis būdas hobistams yra labai patogus.

Interneto parduotuvėse galite įsigyti kelių rūšių CT (angl. current transformer, liet. srovės transformatorius) sensorių. Vieni jų jau turi papildomus elementus stebimam signalui stebėti, o kiti pateikia tik patį srovės transformatorių leisdami galutinį nuskaitomą signalą susiformuoti pačiam. Šiuo metu savo nereikliems poreikiams naudoju štai tokį CTsensorių:

Plačiau apie jį galite pasiskaityti čia. Suprojektuotas jis dirbti prie 5V maitinimo ir analoginiame įėjime turime galimybę nuskaityti srovę nuo 0 iki 5A. Pakeitus RL (dar angliškai vadinamą Burden varža) varžą ir 200Ohm į kokia didesnę matuojamas ribas be problemų galime pakeisti. Pasakoti kaip vyksta srovės transformatoriaus generuojamo signalo konvertavimas labai jau nenoriu tad apie tai pasiskaitykite čia. Mūsų atveju skirtumas tik tas kad šis CT sensorius gražina reikšmes nuo 0 iki 5V nedalindamas įtampos perpus. Tokiu atveju matysime tik viršutinę, teigiama srovės sinusą. Tuo parodysiu kaip ten kas.

Dabar blogoji šio reikalo pusė – deja bet srovės transformatoriai skirti tik AC srovėms matuoti.

Pajungimas

Paprastesnio sensoriaus prijungimo prie stebimo laido tikriausiai ir būti negali – tereikia stebimą laidą perkišti per srovės transformatoriaus centrinę skylę ir viskas: