Litavimo stotelės peržvelgimas

Praėjus nemažai laiko po pasigaminimo truputi grįšiu prie savo litavimo stotelės. Turiu porą pastebėjimų 🙂

Kalibravimas

Pirmiausia turiu paminėti, kad per du metus naudojimo tik prieš mėnesį sugalvojau ją susikalibruoti 😀 Realiai iki to laiko buvau radęs nustatymą geriausią mano naudojamam lydmetaliui lituoti, na ir didindavau reikšmę sudėtingesniems litavimams.. Taigi užvirinau vandenį, įmerkiau lituokli ir žinodamas preliminarią 100’C paklaidą atitinkamai koregavau programą. Turėjau pridėti nei daug, nei pažai o visus 60’C. Dabar lituoklis matuoja temperatūrą nuo 70’C ir pilnai suprantu kodėl originalios litavimo stotelės naudojančios tą patį lituokli specifikacijos teikia minimalią reguliuotiną temperatūra esant 80’C.

Tada žinoma patestuojame kaip lydomas lydmetalis. Naudoju SN60 lydmetali kuris lydytis turėtu prie 180’C. Kuomet litavimo stotelė įkaitusi lydmetalis deja nesilydė bet tik truputi tripinėjo kraštuose. Padidinus temperatūra iki 190’C jau kitas variantas, bet lituoti taip nepatartina (labai jau ilgai reiks kaitinti komponentus ir PCB kad prie jų priliptu lydmetalis). Jo kiek bandymų nutačiau kad geriausia lytuoti esant 210-220 temperatūrai, o jei lituojame koki stambesnį komponentą (pvz. 5mm kontaktus) tuomet verta dar pridėti laipsnių.

Galia

Litavimo stotelėje turiu maitinimui įmontavęs ~4A 22V transformatorių, o maitinimą į lituokli pasiunčiu per IRF540 MOSFETą. Mosfetas tikrai parinktas su atsarga, bet dėl viso pikto uždėjau nedideli radiatorių ant jo. Jis gali pavežti ir 33A prie 25’C ir 23A prie 100’C.  Galime paskaičiuoti kiek teoriškai jis kaista: 48W(lituoklio nominalas) * 1,15(pagal IRF540 datasheat’ą)  = 55.2’C. Realiai žinoma bus daugiau mat prie šio skaičiaus reiktu pridėti ir aplinkos temperatūrą 🙂 Kaip bebūtų mosfetas tikrai duos iki 20A.

Vakar belituojant sugalvojau pasidomėti kaip ten su ta galia yra realiai ir pafilmavau kas vyksta:

Įtariu, kad mano mano trafas nėra labai jau geras. Tikriausiai šildamas jis praranda savo galią ir nieko su tuo nepadarysi. Dar peržiūrėjau papildomai koki diodų tiltelį naudoju: 4A – viskas jame irgi gerai.

Paprastai lituoklis gali būti kaitinamas ir integruota termopora geba fiksuoti iki 400’C temperatūrą, bet tiek niekada nebuvau pasiekęs galimai dėl galios stygiaus. Mano litavimo stotelės maksimumas yra 365’C

Apribendinimas

Pagaliau litavimo stotelė veikia plius minus tiksliau.

Galios nutekėjimo minusas nėra toks jau minusas nes labai aukštų temperatūrų aš ir nenaudoju. Žinoma gaila kad taip yra, bet ką padarysi, šį įrenginį perdarinėti man nekyla ranka 🙂

VU Meter – nauja LED plokštė bei akrilo vamzdžiai

Kaip jau minėjau anksčiau mano VU Meter dar nebuvo baigtas. Idėja pabaigai buvo panaudoti akrilo vamzdelius šviesai pasklaidyti. Idėju neatsisakęs pagaliau radau laiko ir pasigaminau naują LED interfeiso plokštę bei pasistumėjau tolyn dizaino reikalais.

LED interfeisas

Taigi pasibraižiau vertikalią schemą:

VU Meter – elektronika

Niekada dar negaminau VU šviesos matuoklio, taigi pamatęs gana neprastai užbaigtų tokių įtaisų internete nusprendžiau ir pats išbandyti jėgas. Pirmame įraše aptarsiu elektroninę šio prietaiso dalį, o vėliau, kai tik turėsiu laiko, pagaminsiu korpusą, Tą ketinu daryti su akrilo stiklu. Na bet viska iš eilės.

Schemos paieška

Schemos kūrti nuo nulio nereikia, nes internetas jau perpildytas informacijos. Stalčiuose turiu kalnus LM3914N mikroschemų tad iškarto pradėjau google kamantinėti ką jis man pasiųlo.  Paieškojęs dar radau štai šį variantą: http://www.knollep.de/Hobbyelektronik/projekte/38/index.htm. Schema naudoja tą patį LM3914N kaip Led valdiklį, tačiau garso signalą papildomai stiprina bei stabilizuoja pasitelkus LM358 pradinį stiprintuvą bei kelis elementarius elektronikos komponentus. Susidėliojęs schemą į maketavimo lentą veikimas pasitvirtino.

VU meter įrenginys

Kadangi nenoriu gaminti stereo varianto todėl persibraižiau anksčiau paminėtą schemą ir PCB:

PCB gamyba – laminatoriaus modifikavimas

Kadangi gerų rezultatų taip ir negavau iš savojo Kayoba laminatoriaus nusprendžiau jį patobulinti. Kaip jau minėjau prieš tai buvusiame įraše yra du variantai kaip tai galima padaryti:

• Variklio sulėtinimas, kad atitinkamos vietos būtų kaitinamos ilgiau;
• Darbinės temperatūros pakėlimas;

Taigi bandom kažką daryti.

Variklio lėtinimas

Kad išsiaiškinčiau ar tai įmanoma turėjau išsiardyti variklį. Tai atlikęs radau, kad visa laminatoriaus veikimas paremtas analogine elektronika ir darbinė įtampa yra 220V. Taigi jei kas darysite kokius dalykus įsidėmėkite – jokių žaidimų su tokiais įrenginiais jei nežinote ką darote! Mirtis ne koks laimėjimas!

Taigi variklis taip pat yra valdomas nuo 220V ir jam sulėtinti schemų internete apstu. Tačiau prieš tai atliekant reikia apžiūrėti laminatoriaus mechanizmą – ar tas sulėtinimas duos naudos?

Na o laminatoriaus viduje radau štai tokius varomuosius volelius:

Kas per velnias? Kaip laminatas gali taip užsiriesti gal kas man gali papasakoti? Taip buvo atsitikę su abiem voleliais. Nuėmus šita plastmasę voleliais jau atrodė geriau:

LCD televizoriaus stovas (Pasidaryk pats)

Atsidurė po mano stogu štai šis televizorius:

Deja bet jo komplektacijoje trūksta vienintelio atributo – tai stovas skirtas televizorių statyti ant stalo. Geras dalykas kad galima lengvai kabinti televizoriu prie sienos, tačiau ten kur jis keliaus siena ne išeitis ir reikia žūt but tokio stovo. Pora savaičiu pasekęs skelbimuose, paskambinęs keliems remontu užsiemantiems meistrams supratau, kad stovai nesimėto, o standarto jų jungtyse nėra nė pro kur.

Galiausiai nusprendžiau pasigaminti pats tokį stovą. Internete radau štai tokį projektąhttp://www.makemania.com/project/view/346 ir būtent jis mane įkvėpė pradėti dirbti. Žinoma pastarasis projektas kiek skiriasi nuo to ką aš sugalvojau dėl visiškai kitokiostelevizoriaus konstrukcijaos, bet apie tai iš eilės.

Taigi marš į visagalius senukus ir perkame dalis:

TimeLapse Bėgiai (angl. Dolly) – Kontrolerio geležis

Bėgelių kontrolerio idėja yra užgimusi dar prieš pasigaminus pačius bėgelius. Pradžioje įdėjos buvo labai miglotos, tiksluose buvo tik vieno variklio sukimo tam tikru greičiu funkcija, bet galiausiai rezultate atsirado tokių galimybių, kurių nė neplanavau. Taigi plačiau apie kontrolerio konstrukciją bei išsamiau apie jo gamybą.

Kadangi pastaruoju metu dirbu su Arduino platforma, tad ir kontroleri pradėjau gaminti jos pagrindu. Turėdamas visas idėjas pradėjau eksperimentu su visais reikalingais komponentais iš eilės ir galiausiai pagaminau tokią schemą:

TimeLapse Bėgiai (angl. Dolly) – Pavara

Gamindamas timelapse bėgių kostrukciją taip ir nebaigiau kūrti pavaros, per kurią variklis judins salelę. Testavimo metu vis žaidžiau su elementariu siulu, vėliau su tvirta virve, tačiau vienaip ar kitaip pakrauta svorio salelė judėdavo nekorektiškai. Problema buvo tave, kad bėgių konstrukcija nėra tobula ir salelė neslysta per vamzdžius kaip per sviesta. Būtent todėl siulas tempdamas sala isitempdavo, sala įgavusi pagreičio jaudėdavo ir kaip vėl atlaisvindama siula. Tokiu budu judeys tampa trukčiojantis.

Dalys

Galutiniai pavaros kostrukcijai panaudoti tokie elementai:

• 2x Kabelio antgaliai;
• 2x Stumdomų durų ratukas;
• 4,5m vidutinio storio kabelis;

Konstrukcija

Tiek variklio pusėje, tiek kitame bėgių gale kaip skriemulys naudotas stumpdomų durų ratukas:

TimeLapse Bėgiai (angl. Dolly) – Pagrindinis variklis

Variklis yra labai svarbi detalė bėgeliuose. Jam skirsiu visą įrašą.

Pradžioje, kuomet dar neturėjau pačios bėgių konstrukcijos, o kūriau tik kontrolerį, testavimams naudojau seno rašalinio spausdintuvo variklį. Kaip jis reagavo į komandas galite patys pamatyti:

Deja, bet jis buvo tinkamas tik testavimams, kuomet savrbu tam tikra vizualizacija. Taikant šį variklį fotokamerai tempti bėgiuose šis variklis pasirodė labai prastai. Norint toliau naudoti variklį reiktu gaminti kažkokį reduktorinį bėgį. Deja jokių dentračių neturėjau, o ir ekspermentuoti nenorėjau, tad ieškojau iškarto naujo variklio kuris bus jau su pavara.

Tinkami varikliai

Taigi iškarto pradėjau krapštyti savo mėgiamus kiniečius. Pirmiausiai tai ieškojau variklio 12V DC iki 1A galingumo, kuris turėtu nemenką keliamąją galią. Lygindamas variklius susidariau tokią nuomonę, kad keliamoji galia proporcinga variklio apsisukimams per minutę (kitaip RPM). Tuo lėčiau variklio pavara suka pagrindinį veleną, tuo didesnį svorį variklis pakels.

Radau kelis variantus, kurie šiam projektui būtų kaip tik:

• 10 RPM versija – http://www.dealextreme.com/p/high-torque-10rpm-12v-dc-geared-motor-91624
• 5 RPM versija – http://www.dealextreme.com/p/high-torque-5rpm-12v-dc-geared-motor-91626

TimeLapse Bėgiai (angl. Dolly) – Bėgių konstrukcija

Bėgių pagrindą, skersinius, pradžioje galvota daryti kiek kitokius, tačiau finasiniai sumetimai nuvedė visai kitais keliais. Pirmiausiai aptarsiu apie tai, kas buvo atrasta konstrukcijos beieškant, vėliau kas buvo atlikta ir kokios tolesnės perspektyvos.

Konstrukcijos

Pirmiausiai planuose buvo gaminti stabilius, tokius kurie daro tai ką aš nurodau bėgelius. Kadangi viską buvau nusprendęs gaminti panaudojant skersinį (vientisą ar iš kelių galiu neesmė) tai pradėjau ieškoti jų jau pagamintų, kurie man būtų tinkami projekte.

Pirmiausiai žinoma užkliuvau ties Igus produkcija. Įmanomi šiuo atveju du produktai:

• DryLin® W – Pats populiariausias ir tikriausias stabiliausiai atrodantis skersinis. didžiausias dydis yra 80mm pločio, tad tokiuose bėgiuose fotokamera neturėtu svirduliuoti. Plačiau čia.

• DryLin® N – kiek paprastesnė versija, tačiau taip pat turinti versiją 80mm pločio. Plačiau čia.

Automagnetolos dažymas

Turiu problemu su savo automagnetola. Vis problemu kyla su garso reguliatoriumi ir kitais mygtukais, ko pasekoje sugalvojau, kad reikia nuardyti magnetolos priekinę dalį ir pravalyti kontaktus. Išardžius kilo kita minti – atnaujinti spalvą. Taigi dabar atrodo magnetola taip: