Problema
Kol kas vieninteliame projekte ,Timelapse bėgių kontroleryje, naudojau DC variklius, kurių greitį valdžiau PWM pagalba. Žinoma pastebėjau, kad esant nepilnam PWM signalui varikliai tiesiog riaumodavo. Tai galite pastebėti šiame filmuke:
Problema
Kol kas vieninteliame projekte ,Timelapse bėgių kontroleryje, naudojau DC variklius, kurių greitį valdžiau PWM pagalba. Žinoma pastebėjau, kad esant nepilnam PWM signalui varikliai tiesiog riaumodavo. Tai galite pastebėti šiame filmuke:
Kadangi geležis buvo kurta naudojant Atmega328 mikrokontrolerį jį pritaikant Arduino platformai, tai ir programinės įrangos kurimas buvo paremtas tomis pačiomis technologijomis. Kas nežino tai čia trumpai aprašiau kas tas Arduino ir su kuo jis valgomas. Šiame aprašyme aptarsiu tai kaip programinė įranga veikia, kokios funcijos buvo įgyvendintos ir kaip šią programinę įrangą įsirašyti į kontrolerį.
Kontrolerio programinės įrangos funkcijos
Varikliai:
Fotoaparato valdymas:
Įrenginio valdymas:
Bėgelių kontrolerio idėja yra užgimusi dar prieš pasigaminus pačius bėgelius. Pradžioje įdėjos buvo labai miglotos, tiksluose buvo tik vieno variklio sukimo tam tikru greičiu funkcija, bet galiausiai rezultate atsirado tokių galimybių, kurių nė neplanavau. Taigi plačiau apie kontrolerio konstrukciją bei išsamiau apie jo gamybą.
Kadangi pastaruoju metu dirbu su Arduino platforma, tad ir kontroleri pradėjau gaminti jos pagrindu. Turėdamas visas idėjas pradėjau eksperimentu su visais reikalingais komponentais iš eilės ir galiausiai pagaminau tokią schemą:
Gamindamas timelapse bėgių kostrukciją taip ir nebaigiau kūrti pavaros, per kurią variklis judins salelę. Testavimo metu vis žaidžiau su elementariu siulu, vėliau su tvirta virve, tačiau vienaip ar kitaip pakrauta svorio salelė judėdavo nekorektiškai. Problema buvo tave, kad bėgių konstrukcija nėra tobula ir salelė neslysta per vamzdžius kaip per sviesta. Būtent todėl siulas tempdamas sala isitempdavo, sala įgavusi pagreičio jaudėdavo ir kaip vėl atlaisvindama siula. Tokiu budu judeys tampa trukčiojantis.
Dalys
Galutiniai pavaros kostrukcijai panaudoti tokie elementai:
Konstrukcija
Tiek variklio pusėje, tiek kitame bėgių gale kaip skriemulys naudotas stumpdomų durų ratukas:
Variklis yra labai svarbi detalė bėgeliuose. Jam skirsiu visą įrašą.
Pradžioje, kuomet dar neturėjau pačios bėgių konstrukcijos, o kūriau tik kontrolerį, testavimams naudojau seno rašalinio spausdintuvo variklį. Kaip jis reagavo į komandas galite patys pamatyti:
Deja, bet jis buvo tinkamas tik testavimams, kuomet savrbu tam tikra vizualizacija. Taikant šį variklį fotokamerai tempti bėgiuose šis variklis pasirodė labai prastai. Norint toliau naudoti variklį reiktu gaminti kažkokį reduktorinį bėgį. Deja jokių dentračių neturėjau, o ir ekspermentuoti nenorėjau, tad ieškojau iškarto naujo variklio kuris bus jau su pavara.
Tinkami varikliai
Taigi iškarto pradėjau krapštyti savo mėgiamus kiniečius. Pirmiausiai tai ieškojau variklio 12V DC iki 1A galingumo, kuris turėtu nemenką keliamąją galią. Lygindamas variklius susidariau tokią nuomonę, kad keliamoji galia proporcinga variklio apsisukimams per minutę (kitaip RPM). Tuo lėčiau variklio pavara suka pagrindinį veleną, tuo didesnį svorį variklis pakels.
Radau kelis variantus, kurie šiam projektui būtų kaip tik:
Bėgių pagrindą, skersinius, pradžioje galvota daryti kiek kitokius, tačiau finasiniai sumetimai nuvedė visai kitais keliais. Pirmiausiai aptarsiu apie tai, kas buvo atrasta konstrukcijos beieškant, vėliau kas buvo atlikta ir kokios tolesnės perspektyvos.
Konstrukcijos
Pirmiausiai planuose buvo gaminti stabilius, tokius kurie daro tai ką aš nurodau bėgelius. Kadangi viską buvau nusprendęs gaminti panaudojant skersinį (vientisą ar iš kelių galiu neesmė) tai pradėjau ieškoti jų jau pagamintų, kurie man būtų tinkami projekte.
Pirmiausiai žinoma užkliuvau ties Igus produkcija. Įmanomi šiuo atveju du produktai:
Žargonas TimeLapse yra gerai žinomas fotografų bei kinografų. TimeLapse galima laikyti kino ir foto susiliejimu, kuomet fotografas atsakingas už kadrų surinkimą, o vėliau šie kadrai tampa vientisų video siužetu. Toks kadrų rinkimas įgalina mus pagreitinti laiką, išgauti naktinius reiškinius, bet pagrindas yra parodyti tai, kas vyksta laike.
Mano pirmasis darytas TimeLapse:
Daugybę TimeLapse pavyzdžių rasite kad ir čia.
Visgi ateina poreikis kažkam įspudingesniam nei stebėjimas iš vieno taško. Taip atsirado Motion Timelapse kurio metu kamera ne tik fiksuoja video siužeto kadrus, bet ir juda tam tikra trajektorija, suformuodama įsiliejimą į tą laiką.
Mano pirmasis darytas Motion Timelapse:
Daugybę Motion TimeLapse pavyzdžių rasite čia.
Fotoaparato pozicijos keitimui yra daugybę įmantrios technikos, kuri labiausiai naudojama kinografų. Pats sudėtingiausias žinoma būtų specifinis kranas, bet mėgėjam apie jį neverta net galvoti. Realistiškiausias šiuo atveju variantas būtų vadinamieji TimeLapse bėgiai(angl. slider arba dolly).
Tipiška bėgių konstrukcija ir sudedamosios dalys Nežiurint naudojamų medžiagų, praktiškai visi bėgeliai susideda iš skersinio, kuris tvirtinamas prie trikojo(-u) iš apačios, o jo viršuje montuojama fotokamera. Pvz.:
Išnaudojau gražų sekmadienio rytą:
Beja, Labas tam kas sveikinosi žinute ant kapoto
Testuodamas dabar gaminamą Timelapse bėgių (angl. Dolly) fotoaparato paleidėją įamžinau porą
savo virtuvės niokojimų filmukų. Štai jie: