Prius papildomos informacijos stebėjimas per OBD2 ir PriusHSI

27 02 2016

Toyota Prius yra toks modernus ir elektroniškai pažengęs automobilis, kad gamintojai visai pamiršo į informacinį skydelį integruoti tokius parodymus kaip variklio temperatūra ir  apsisukimus. Projektuotojai tikriausiai nesitikėjo, kad tokie mechanikos parametrai reikalingai, kai visas valdymo funkcijas atlieka kompiuteris. Tačiau smalsūs vartotojai, tokie kaip aš, nori žinoti viska. Ypač atsiranda poreikis žinoti temperatūra užblokavus aušinimo groteles, variklio sūkius siekiant važiuoti ekonomiškai, o kur dar kitos papildomos galimybės.

Šiame įraše pateiksiu kelis būdus kaip pasinaudojant OBDII sąsaja stebėti šiuos parametrus ir pristatysiu pasigaminta PriusHSI prietaisą.

OBDII sąsajos įrankiai

Pradėsiu nuo sąlyginai pigiausio varianto – bluetooth OBDII adapterio ir sumanaus telefono:

s-l300

Išskirtinai Android telefonų savininkai gali džiaugtis Torque programa ir jai surinktais specialiais Prius Gen2 PID’ais. Tinkamai importavus juos galima susikurti neprasta virtualų skydeli telefono ekrane:

wpid-wp-1433662240219.jpeg  wpid-wp-1433662248565.jpeg

Kiek nepatogu yra tai, kad šis variantas reikalauja pasirengimo darbui, t.y. programos įjungimo, telefono pritvirtinimo, maitinimo pajungimo. Tai yra labai nepatogu, bet stebimų parametrų galybė ir galimybė juos loginti realiu laiku padaro šį variantą labai patraukliu. Priedo programa gali nuskaityti ir ištrinti klaidų kodus kas irgi yra gerai.

ScanGaugeII yra bene rimčiausias ir labiausiai paplitęs prietaisas OBDII duomenims stebėti:

download

Pastarasis yra patogiai montuojamas panelėje ir turi galimybę būti programuojamas priklausomai nuo automobilio. Prius Gen2 savininkai turi nemažai atrinktų PID’ų tad šis įrankis yra vienas populiariausių rinkoje. Deja bet įrenginio kaina pasikandžioja, bet investicija manau neprasta. Kaip ir Torque programa pastarasis moka susidoroti ir su klaidų kodais. Skaityti pilną įrašą »





Prius Gen2 – didžiosios HV baterijos testas

3 12 2015

Įspėjimas: neprisiimu ir neatsakau už padaryta žalą automobiliui, turtui ar aplinkiniams atliekant mano minėtus veiksmus. Darant tai ką aprašiau reikia įvertinti savo jėgas ir vadovautis sveiku protu.

O dabar metas pakalbėti apie didįjį hibridų baubą – akumuliatorių. Taip jau yra nusistovėję, kad didžioji dalis žmonių, kurie ar ketina, ar jau yra nusipirkę hibridą, bijo šio brangaus ir mitais aplipusio aparato. Neturiu praktinės patirties šioje srityje, bet kiek tekę skaityti, baterijos anaip tol nėra tas dalykas, kuris kelia pagrindines problemas. Išskirtinai kalbu apie Prius Gen2 ir Gen3 hibridus, kurių baterijos genda ne ypač dažnai.

Plepalai apie patikimumą

Prakalbus apie gedimų dažnumą tai daug prastesnė situacija su Hondomis. Ten nemažai senesnių automobilių garantinio metu atituri baterijos keitimą, o jam pasibaigus atkeliauja ir antrajai.

Prastoka situacija buvo ir su Prius Gen1, kuri turėjo problemų su pratekančiu elektrolitu. Kiek žinau netgi buvo atšaukiami automobiliai dėl to, valoma ir remontuojama baterija, bet deja viskas priklausė dar ir nuo meistro kruopštumo. Taip jau atsitiko, kad kad pasiekti 160k netvarkant baterijos pirmiems
Priusams sunkiai sekėsi.

Kalbant apie antros kartos Priusą, čia baterija buvo patobulinta stipriau – pradėta naudoti ne cilindro formos celės, o stačiakampės. Reiktu atsižvelgti, kad 2003-2005 ir 2006-2009 metų Priusų baterijos kiek kitokios. Po atnaujinimo buvo sumažinta vidinė varža, kas leidžia baterijai būti vėlesniai prie daugiau amperų. Taip pat buvo sutvirtinta terminalų konstrukcija.

Visais atvejais, ar tai būtų Honda, ar Toyota, karštis ir dažnas iškrovimas yra didžiausia problema. Karštas klimatas ir kalnuotos vietovės yra pats blogiausias dalykas kiekvieno hibrido baterijai.

Dabar reiktu užduoti pagrindinis kylanti klausimą: kiek dar liko mano perkamo ar nusipirkto automobilio baterijai? Kaip tai patikrinti? Pirmiausiai, jei matote dideli raudona trikampi su šauktuku skydelyje tai reiktu sunerimti. Nuskaičius klaidos kodus reikia tikėtis nerasti P3006 ar atitinkamos baterijos klaidos. Skaityti pilną įrašą »





Prius variklio temperatūros sensoriaus apgavikas

30 11 2015

Kažkada aptariau penkis Prius apšilimo etapus. Visais atvejais, žiema variklio aušinimo sistemos temperatūra yra problemiškas dalykas. Ypač tai tampa aktualu šalyse, kur egzistuoja žemesnė temperatūra. Kad žiema Prius būtu kiek galima ekonomiškas, šalia tokių priemonių kaip radiatoriaus grotelių blokavimas atsiranda ir temperatūros sensoriaus apgavimas. Išskirtinai tiems Prius savininkams, kurie yra investavę į papildomus akumuliatorius ar Plug-In versiją, kad galėtu nuvažiuoti daugiau su elektra, tai yra ypač aktualu, nes kuo greičiau bus naudojamas akumuliatorius, tuo geriau.

Jau iš senesnio įrašo žinome, kad egzistuoja šie šilumos ciklai:

  • x-40 laipsniu – katalizatoriaus būtinas šildymas, kad jis veiktu efektyviai;
  • 40-73 laipsniu – duobė;
  • 73-x – tolygi hibrido sistemos darbo temperatūra;

Kaip supratote mums reikia atsikratyti duobės. Kadangi variklio aušinimo skysčio temperatūrą matuoja vienas analoginis sensorius, mes nesunkiai galime jį patobulinti, kad kuo anksčiau pradėtu rodyti aukštesnę nei 73 laipsnių šilumą. Pagrindinis klausimas žinoma kaip tai padaryti ir ar tai saugu. Skaityti pilną įrašą »





Arduino Yun dvigalvis slibinas

24 11 2015

DSC_2445

Berods tai bus antras originalus Arduino, kuris kada gulėjo pas mane ant stalo. Nėra taip, kad aš nevertinų kokybiškos produkcijos, tiesiog labiau vertinu sutaupytus pinigus 🙂 Būtent todėl renkuosi dažniau kiniškus klonus/padielkas. Skaityti pilną įrašą »





Gboard Pro 800

7 08 2015

Prieš daugiau nei metus esu parašęs kelias pastraipas apie Gboard Pro mikrovaldiklio plokštę, kurioje yra ne kas kitas kaip Atmega2560 su Arduino bootloaderiu ir integruotu SIM900 GSM modemu. Žinoma priedo jame buvo ir galimybe kitu pliusu, kaip mikroSD kortelės jungti, nemažai patogiai išdėstytu įėjimų/išėjimų, Xbee ir nRF24L01+ jungtys. Visa tai sudėjus gauname neprasta platforma įvairiems projektams, tačiau Itead, plokštės gamintojas, nestovi vietoje ir išleido naują, Gboard Pro 800 versiją. Ir ačiū jiems, nes senajai versijai šio bei to trūko, o ir papildomos galimybės tikrai sveikintinos.

Pastarasis kartu su didžiausiu atnaujinimu SIM800 GSM moduliu, kuris mums papildomai duoda Bluetooth sąsaja ir FM imtuvą ir nemažai kitų pakeitimu. Iš jų pats didžiausias ir laukiamiausias – maitinimo grandinės patobulinimas.

Įraše pirmiausia aptarsime vaizdinę informacija, vėliau apžvelgsime maitinimo grandinės pokyčius ir tik pabaigoje peržiūrėsime ką naujo galime nuveikti.

Pirmas žvilgsnis

Plokštes sudėjus viena prie kitos vaizdelis labai panašus (senasis Gboard Pro viršuje, Gboard Pro 800 apačioje):

IMG_4199 Skaityti pilną įrašą »





Kiniškas Arduino UNO – antra dalis

20 04 2015

Kažkada jau blevyzgojau apie vieno nežinomo kinų gamintojo kurinį, dabar turiu progą padaryti tai dar karta. Šį karta ant mano stalo atsidūrė dar vienas toks, kuris vadinasi Seeeduino V3.0 su Atmega328P viduje.

IMG_2960

IMG_2962

Kaip ir ankstesnis modelis, taip ir šis man pasirodė net geresnis už originalų Uno. Parodysiu kuo. Skaityti pilną įrašą »





Arduino + 7 segmentų LED indikatoriai + ICM7218

20 10 2014

Su 7 segmentų indikatoriais esu žaidęs dar senai, kuomet mikrovaldiklių programavimą mokiausi su ATINY2323. Tuomet žinoma užsiknisau su tais LED’ų mirkčiojimais ir niekam kitam šio indikatoriaus nepanaudojau. Dabar ant mano stalo atsirado štai tokia kasos aparato pirkėjo displėjaus PCB:IMG_20141020_071251

Ant PCB mes turime maitinimo bei duomenų signalų įėjimą, įtampos reguliatorių, RS232 signalo įtampos keitiklis, PIC18F kažkoks mikrovaldiklis, 8 vienetai 7 segmentų LED indikatorių ir ICM7218B valdiklis. Originaliai pats įrenginys nebeveikia dėl man nežinomų priežasčių. Gal PIC numirė, o gal aš tiesiog nežinau specifinio duomenų protokolo, siunčiamų per RS232. Kaip ten bebūtų man įdomiausia yra paklibinti LED indikatorius ir ICM7218B valdiklį. Skaityti pilną įrašą »





Kiniškas Arduino UNO

19 08 2014

Ne paslaptis, kad Arduino UNO nusipirkti iš kinų per Ebay parduotuvę yra daug pigiau nei iš oficialių atstovų. Ne paslaptis, kad kiniški modeliai atrodo labai panašiai, ar net nesiskiria nuo originalių. Pagrindinis skirtumas būna tiesiog surinkimo kokybė ar pigesni komponentai, bet pats dizainas būna identiškas. Taip yra žinoma todėl, kad Arduino organizacija pati duoda parsisiųsti Eagle failus, kuriuos tik imk ir kepk. Pvz, Arduino UNO R3 su ATmega328P ir ATmega16U2 mikroschemomis viduje galima dabar prigriebti vos už 6.93 dolerio. Piguva, bet ne apie jį norių parašyti.

Štai prieš mėnesį ar du pirkau taip pat tuo metu pigiausią Arduino Uno kloną, į kurį kinų darbininkai įdėjo ir papildomo darbo.

IMG_0611

IMG_0613

 

Turintis Arduino Uno mikrovaldikį žmogus skirtumus tikrai pamatys, bet aš kiek pavardinsiu:

  • USB-Serial ryšį palaiko WCH CH340T mikroschema. Ji yra grynai kinų gaminys. Patiko tai, nes jau baigia užknisti FTDI FT232R ir Prolific PL2303 konai, kuriems reikia neoriginalių draiverių ir panašiai. Spėju ši mikroschema yra ir pigesnė už ATmega16U2 ar ATmega8U2, o ir papildomų komponentų aplink ją tiek daug nebereikia. Dar viena privalumas – mikroschema yra SSOP pakuotės, tad pilnai namuose galima ją pasikeisti jei atsitinka kokių nelaimiu. Turiu vieną Arduino su mirusiu ATmega8U2 ir jo korpusas TQFP – pakeisti jį namie hobistui yra neįmanoma manau.
  • Dvigubi elektrodų kontaktai – sudėta tiek standartiniai Female tipo kontaktai, suderinami su visais įmanomais skydeliais, tiek papildomai vidinėje plokštės dalyje rasite Male tipo kontaktus. Pastarieji jau kelis kartis man pravertė tai turėjau analogiško tipo kontaktus kitoje plokštėje ir tarp jų tereikia Female tipo laidelių. Kitokiu atveju reiktu laido su viename gale Male kištuku ir kitame gale Female lizdu. Pastarojo bent jau aš neturiu..
  • Key_L ir Key_H mygtukai, kuriuos galime naudoti kaip mes norime. Key_L mygtukas yra sujungtas su žeme, o Key_H su 5V, o patys jie peradresuojami į atitinkamą Arduino elektrodą su laideliu. Tai patogu kai prototipe reikia tik vieno vienintelio valdymo elemento. Jie neturi Pull_Up ar Pull_Down varžų, tad šitai reikia turėti omenyje.
  • USBASP programavimo jungtis. Čia pliusas tiems kurie nori programuoti Atmega tiesiogiai su USBASP programuotoju. Taip, 6 kontaktų ISP jungtis yra integruota, bet dabar mums nereikia jokių perėjimų. Papildomai pasidarbavus su Reset elektrodų, šią jungti galima paversti ir Arduino kaip ISP išėjimu.

Taigi tiek tam kartui. Džiaugiamės pigia produkcija.

Papildymas:

Kažkada bandžiau su šiuo Arduino pasinaudoti Ethernet priedėliu, bet tuomet kažkas buvo negerai. Tuo metu turėjau šone Arduino Mega tad sliekų neieškojau. Dabar, kai prireikė atnaujinti bootloaderi paaiškėjo problema: šis kiniškas Arduino UNO turi apversta ISP jungtį, o būtent per ją Arduino Ethernet priedėlis ir bendrauja su SD kortele ir Ethernet interfeisu. Kaip čia jie taip grybą nupjovė.





60min taimeris su Arduino ir 1602 LCD

17 08 2014

Valydamas kompiuteri radau čia dar viena mažą projektuką, kuri galiu aprašyti. Reikalas prasidėjo nuo to, kad mane susiradę žmonės norėjo paprasto, vienu mygtuku valdomo taimerio, kuris rodytų likusį valandos laiką. Tokie laikrodžiai būtų naudojami interaktyviame žaidimo kambaryje, kur žaidėjai turi matyti kiek jiems liko laiko. Taigi aš pasiūliau 1602 LCD ir Atmega328P derinį kuris pilnai visus tenkino 🙂

Gamyba

Pirmoje vietoje pasijungiau kelis komponentus prie Arduino (nesvarbu kad tai Mega), kad viska suprogramuočiau:

IMG_8694 Skaityti pilną įrašą »





Arduino VU Meter

25 07 2014

Pratęsiu audio signalų valdymo su Arduono ciklą ir aprašysiu kaip per Arduino stebėti garso signalo stiprumą. Tai būtų elementarus VU meter.

Techninė įranga

Apžvelgsiu trumpai technines garso signalo nuskaitymo galimybes. Jo yra ne viena ir ne kelios, tad visko nepaminėsiu.

Pirmasis būdas būtų pasinaudoti specialią mikroschemą MSGEQ7 su kuria galima stebėti visus 7 garso diapazonus. Kiekvienas diapazonas nuskaitomas atskiru analogRead() metodu prieš tai paprasčiausiai perjungiant rėžimą per STROBE elektrodu. Kelių diapazonų nuskaitymas yra geras dalykas ir turint tokią informaciją galime LCD ekrane sugeneruoti neblogą vizualizacija. Tačiau mano atveju tokio blatno VU man nereikia.

Pats paprasčiausias būdas būtų dar nestiprinta Audio signalą iškarto nusiskaityti su analogRead(). Šiuo atveju nuskaitytume tik abstraktu audio stiprumą, kurio man pakaks. Rasite daug pavyzdžių internete kur audio signalas pajungiamas tiesiai prie Arduino analoginio įėjimo. Taip daryti kiek pavojinga, nes audio signalas kartasi gali būti nenuspėjamas, o mes rizikuoti sudeginti ATMEGA328P juk nenorime. Taigi galime kiek įmanoma stipriau pasaugoti jį panaudojus kelis paprastus elektronikos komponentus:

z Skaityti pilną įrašą »