AVR tranzistoriu testerio remontas

Palyginus nesenai teko ant stalo pasiguldyti šitokį kinišką tranzistorių testerį:

Šis testeris moka testuoti ne tik visokius ten puslaidininkius, bet dar gali išmatuoti kondensatorių talpas. Matuojant pastaruosius buvo pamiršta jo įtampa iškrauti ir į sistemą buvo paduota garantuotai daugiau nei 5V. Žinoma po to kažkas turėjo mirti.

Apžvelgus plokštę rasta Atmega328P mikroschema, veikianti 8Mhz dažniu. Pastaroji, kuomet gavo nemažą įtampą į savo I/O, numirė. Problemų ją pakeisti nėra, bet reikia kažką daryti su jos programa.

60min taimeris su Arduino ir 1602 LCD

Valydamas kompiuteri radau čia dar viena mažą projektuką, kuri galiu aprašyti. Reikalas prasidėjo nuo to, kad mane susiradę žmonės norėjo paprasto, vienu mygtuku valdomo taimerio, kuris rodytų likusį valandos laiką. Tokie laikrodžiai būtų naudojami interaktyviame žaidimo kambaryje, kur žaidėjai turi matyti kiek jiems liko laiko. Taigi aš pasiūliau 1602 LCD ir Atmega328P derinį kuris pilnai visus tenkino 🙂

Gamyba

Pirmoje vietoje pasijungiau kelis komponentus prie Arduino (nesvarbu kad tai Mega), kad viska suprogramuočiau:

Kenwood KR-A4020 Receiver distancinio valdymo atnaujinimas

Aprašysiu seną, pusiau baigtą projektą. Tikslas buvo atlikti pilną turimo stiprintuvo Kenwood KR-A4020 valdymą pasinaudojant IR distancinio valdymo pultelių. Tuo metu šis stiprintuvas puikiai tiko būti naudojamu prie televizoriaus, o koks gi malonumas iki aparatūros lakstyti kai kiti įrenginiai jau turi IR distancinius pagalbininkus.  Aprašysiu kaip čia viskas gavosi. Gaila aišku kad per tą laiką praganiau PCB brėžinius kompiuteryje, bet radau spausdintų versijų, jų manau pakaks susipažinti kaip ir kas buvo daroma.

Pagrindiniai tikslai projekto buvo šie:

•  Įjungimo/išjungimo distancinis valdymas;
• Visų esamų mygtukų distancinis valdymas;
• Garsumo distancinis valdymas;
• Automatinis išjungimas nesant audio signalo;

ADC mįslė

Gaminu aš čia tokį telemetrijos sistemą su GBoard Pro jau senokai pastebiu vieną, man keistą, dalyką. Niekam ne paslaptis, kad ADC kanalą palikus neprijungtą jis generuoja baltą triukšmą. Kas man keista buvo tai kad jis ne toks jau baltas. Visada matosi kad per naktį triukšmas stiprėja, o darbo metu pradeda mažėti. Galvoju gal čia taip veikia žmonės patalpoje ar naudojami elektros prietaisai? Įsitikinimui palikau savaitgaliui įrangą veikti ir štai ką turime Web sąsajoje:

 

Šiuo atveju reikšmė yra dalinta iš 10 tad tikrosios reikšmės bus didesnės atitinkamai. Ilgesnio grafiko neturiu nes savaitės bėgyje įrenginys buvo programuojamas, tad pastoviai perkraunant jį ADC pirmą reikšmę gražina didelę, todėl grafikai iškraipyti. Duombazėje jų dabar eleiminuoti tiesiog tingiu, o dar plius naktį išjungdavau įrangą, tad išviso briedas ten o ne grafikai.

Taigi kas tai? 🙂

Atmega fusebit doctor

Neretai pradedantieji ar net patyrę Atmel mikroprocesorių programuotojai susiduria su netinkamų Fuse bitų įrašymu. Po tokio įvykio mikrorocesorius pradeda veikti neteisingai ar net dar blogiau – jis apsimeta mirusiu ir programatorius jo tiesiog nemato. Taigi šiame įraše papasakosiu kaip atgaivinti mikrokontrolerius kai atsitinka tokių klaidų.

Kas tie Fusebits?

Atmel mikroprocesoriuose sritis kurioje kaupiami esminiai mikrovaldiklio startavimo parametrai vadinami Fusebits. Tai kaip kompiuterio BIOS tik čia viskas telpa į viso labo 3 baitus (arba 24 bitus). Startavimo metu mikrokontroleris nuskaito šiuos bitus ir pagal juos tęsia tolesnį savo darbą.

Pavojingiausi ir dažnai sukeliantys problemų yra šie Fuse nustatymai:

• CKSEL – nurodo kas yra mikrovaldiklio taktinio dažnio šaltinis. Šiuo atveju tai keli bitai, kurie nusako ar bus naudojamas išorinis kvarcas/rezonatorius, ar išorinis žemo dažnio kristalas, ar išorinis RC generatorius, ar vidinis RC generatorius (šis būna įjungtas vos nupirkus mikroschemą), ar atskiras išorinis signalų generatorius. Daugiau apie tai lietuviškai: http://www.dreifas.net/comment/1469. Tais atvejais bei bitai užrogramuojami neteisingai ir prie mikrovaldiklio nėra prijungtas atitinkamas taktinio dažnio šaltinis mikrovaldiklis nėra tiesiog nestartuoja.
• SPIEN – nurodo ar leistinas SPI (Serial Programing Interface). Jei ši funkcija išjungta tuomet mikrovaldiklis bus nepasiekiamas per programatorių.
• RSTDISBL – nurodo ar funkcionuoja Reset funkcija. Reset funkcija reikalinga programatoriui pradedant bendrauti su mikrovaldikliu.
• Visi kiti, kaip Brown-out detektorius ar Boot sektoriaus dydžio, parametrai nelabai įtakoja programatoriaus darbo su mikrovaldikliu.

Įvedus netinkamus tris pirmus paminėtus parametrus gręsia tikimybė, kad programuotojas nebematys mikroshemos ir nebeleis pataisyti tų pačių blogų Fuse nustatymų. Tokiu atveju gali poadėti  aukštos įtampos programatoriai (HVSP ar HVPP priklausomai nuo programuojamo mikrovaldiklio) arba dar vienas toks nuostabus įrenginys, kuris automatiškai aptinka mikroschemą ir į ją įrašo pradinius (angl. default) Fusebits reikšmes. Tai atlikus su mikrovaldikliu toliau galima bendrauti per standartini SPI programatorių ir bandyti įvesti teisingus Fusebits dar kartą. Kitu atveju tektu padėti į stalčiu sugadinta mikrovaldiklį ir eiti pirkti naujo kainuojančio nuo 5 litų..

Atmega fusebit doctor

Kadangi pradėdamas programuoti Attiny2313 mikrovaldiklius kelis jų numarinau, o perėjęs prie brangesnių Atmega168 ir Atmega328 šios prabangos jau nebegaliu sau leisti, nusprendžiau pasigaminti įrenginį su kuriuo galėčiau atgaivinti pažeistus Atmel.

Taigi pasigaminau šį prietaisą:

Arduino Uno ir TM1638 IO paskirstytojas

TM1638 tai chip’as, palengvinantis bendravimą su skaitmeniniais įėjimais ir išėjimais. Ką jis gali
geriausiai pailiustruoją šis įtaisas:

Arduino Uno

Pagaliau atkeliavo mano pirkinys – Arduino Uno.

Ball Of Light kontroleris iš Attiny2313 ir RGB Led

Šie du kadrai pasako kas tai yra Ball Of Light. Jis padaromas labai elementariai tačiau tuo pačiu sudėtingai. Tereikia prie elektros šaltinio prijungti šviesos šalitinį ir jį sukti, o visa tai fiksuoti fotoaparatų dideliu užlaikymų (30 sekundžių ir daugiau). Šiuos du kadrus dariau panaudojęs stalčiuje turimą įrangą: 7 baltus Led diodus, rezistorių, laida bei 7,4V bateriją. Įrenginys atrodė taip:

AVR programavimas

Taigi esu mėgėjas ką nors sulituoti, sumeistrauti elektronikos koki tai menknieki tačiau analoginė elektronika man niekada nesisekė. Tai žinoma dėl to, kad nėra gerų teorijos žinių, tačiau noras vis egzistuoja kad ir kaip nesigauna. Reikalui prispyrus sugalvojau žengti į mikrokontrolerių sritį.
Pirmiausiai reikia pasirinkti ką programuoti: PIC ar AVR. Aš sau ieškojai pigaus, nedaug pradinių investicijų reikalaujančio mikrokontrolerio. Taigi nuslydau AVR, o tiksliau ATTiny2313 pusėn. Šis mikrokontroleris pasižymi maža kaina (nuo 6LT) ir ji galima programuoti pasitelkus paprasčiausiu LPT programatoriu, kurį pasigaminti nėra sunku. Taigi papasakosiu kokios konfigūracijos pakanka norint tiesiog įsirašyti programos kodą į mikroschemą.

Mikrokontroleris
Minėtas ATTiny2313 – pigiausiai jį galite įsigyti čia (pastaba: pabrango nuo 6 iki 9 LT ). Mikrovaldiklis turi bendrai 18 I/O, 8 ir 16 bitų taimerius ir visa kita ko man reikia pradžiai. Ko labiausiai žinoma trūsta tai bent vieno analoginio įėjimo, tačiau apie tau jau vėliau.

Programatorius
Rastas ir įgyvendintas pats paprasčiausias LPT programatorius: