Daug laiko praėjo po paskutinės viešos mano gėlininkystės, kuomet dauginau kelis kambarinius medelius, dabar metas truputi pakalbėti apie orchidėjas. Aplamai orchidėja yra dėkingas augalas, nors kiek girdėjau gimtose šalyse jos vos ne kaip piktžolės. Man asmeniškai patinka tai kad lengva sekti ar jas reikia lieti ar ne, taigi priežiūra tikrai paprasta. Nors lapai ir didžiuliai, jie tik keli ir dulkes nuvalyti nuo jų ypač lengva. Apie pagrindinį privalumą – žiedus, nė nekalbu.
Po paskutiniu dviejų mirusiu orchidėjų, perėmiau jų priežiūra į savo rankas. Negalėjau žiūrėti kaip žmona jas laisto po dušu ir vėliau laiko jas ten drėgnai pusdieni. Dar labiau nekenčiau stypsančių žiedynų be žiedų, su kurias niekas nieko nedarė. Viena diena visus juos pjoviau lauk, pradėjau du kartus savaitėje laistyti tik šaknis ir jau po pusmečio turėjome daugybe nauju žiedų.
Deja, nesenai viena orchidėja pradėjo nepaprastai greitai mesti žiedus ir matėsi kad tuo pačiu metu pradėjo dygti naujos šaknys bei lapai. Įtardamas kažką negero nusprendžiau ją persodinti. Šiame įraše pasidalinsiu keliomis tokios operacijos detalėmis.
Mindaugas Markauskas 
