PCB gamyba – laminatoriaus modifikavimas

Kadangi gerų rezultatų taip ir negavau iš savojo Kayoba laminatoriaus nusprendžiau jį patobulinti. Kaip jau minėjau prieš tai buvusiame įraše yra du variantai kaip tai galima padaryti:

• Variklio sulėtinimas, kad atitinkamos vietos būtų kaitinamos ilgiau;
• Darbinės temperatūros pakėlimas;

Taigi bandom kažką daryti.

Variklio lėtinimas

Kad išsiaiškinčiau ar tai įmanoma turėjau išsiardyti variklį. Tai atlikęs radau, kad visa laminatoriaus veikimas paremtas analogine elektronika ir darbinė įtampa yra 220V. Taigi jei kas darysite kokius dalykus įsidėmėkite – jokių žaidimų su tokiais įrenginiais jei nežinote ką darote! Mirtis ne koks laimėjimas!

Taigi variklis taip pat yra valdomas nuo 220V ir jam sulėtinti schemų internete apstu. Tačiau prieš tai atliekant reikia apžiūrėti laminatoriaus mechanizmą – ar tas sulėtinimas duos naudos?

Na o laminatoriaus viduje radau štai tokius varomuosius volelius:

Kas per velnias? Kaip laminatas gali taip užsiriesti gal kas man gali papasakoti? Taip buvo atsitikę su abiem voleliais. Nuėmus šita plastmasę voleliais jau atrodė geriau:

Iškart po to pabandžiau dar arta laminuoti. Galvojau gal tie voleliai neleisdavo PCB kaisti. Na bet nesėkmingai, rezultatai tie patys.

Kaip ten būtų man mechanika atrodė nekokia ir nusprendžiau kad sulėtinimas neduos tokio didelio rezultato kaip temperatūros pakėlimas.

Temperatūros kėlimas

Internete radau labai gerą aprašymą šiuo klausimu, o ir visa elektronika analogiška manajai: http://ultrakeet.com.au/index.php?id=article&name=superFuserV2 Aprašymas labai informatyvus ir detalus. Darom.

Pirmas dalykas ką pakeičiau tai termosaugiklis. Jis atrodo taip:

Jis pas mane buvo 192’C ir 10A, o pakeičiau į 240’C ir taip pat 10A. Viska užizoliavęs pritvirtinau jį atgal ir su juo baigiau. Tik dar noriu paminėti kuo jis yra svarbus šiame įrenginyje. Jis skirtas tam, kad kaitinimas nutrūktu tie 240’C tuo taveju jei abu termostatai numirtu.

Sekantis dalykas tai termostatai. Jie yra du:

Kodėl jie du? Mano nuomone tai yra todėl, kad vienam nesuveikus toliau dirbti gales kitas. Gal yra kitaip bet aš į tai nesigilinau.

Išėmęs viena jų datasheet’e radau, kad jis atjungia srovę ties 115’C. Pagal tutorialą mums siūloma jį keiti į 160’C, kad darbinė temperatūra pakiltu būtent iki tokios. Kaip ir padariau. Elektros prekių parduotuvėje radau tokį variantą kuris kainavo 8 litus. Jo parametrai analogiški: išjungiama tie 160’C, o gražinama ties 130’C. Vienintelis trūkumas paaiškėjo tik kai pradėjau keitimo procedūrą – korpusas kiek kitoks ir teko panaudoti ilgesnius varžtus bei vaizduotę:

Aš keičiau tik viena iš termostatų. Galima būtų keisti ir abu bet tai reikalauja daugiau lėšų. Dabar kai vienas jų yra senas gauname tokį vekimą: Orginalus termostatas išsijungia ties 115’C, o naujasis toliau leidžia kaisti iki 160’C.

Rezultatai

Išleidęs 10 litų dalims ir atlikę litavimo darbus pradedame lauko testus (angl. field tests!). Jų metu buvo įspėta kad gali būti “nepavojingų“ dūmų, bet jų mano atveju nebuvo. Buvo tik smarvės, bet ji greitai praėjo.

Pirma laminuota PCB:

Kaip matote neprilipo tik dvi dalys kontaktų bei visi užrašai, bet aš tam turiu paaiškinimą!  Teste naudotą plokštę nušvirtinau ir nenuriebalinau. Nuvaliau sausai ir tiek. Nieko tokio, ateityje bus geriau, o šiaip laminatorius veikia! Yes!

Galiausiai ta pati PCB po ėsdinimo su 1:2 druskos rugšties ir vandenilio peroksido tirpalu:

Beje, tuos takelius bandžiau pataisyti markeriu bet kaip matote FAIL’as. Ir nežinau kas kaltas, ar naujas markeris ar naujas tirpalas

Atnaujinta: Kartas buvo markeris kuris buvo netinkamas tokiems darbams.