Litavimo stotelės peržvelgimas

24 01 2014

Praėjus nemažai laiko po pasigaminimo truputi grįšiu prie savo litavimo stotelės. Turiu porą pastebėjimų 🙂

Kalibravimas

Pirmiausia turiu paminėti, kad per du metus naudojimo tik prieš mėnesį sugalvojau ją susikalibruoti 😀 Realiai iki to laiko buvau radęs nustatymą geriausią mano naudojamam lydmetaliui lituoti, na ir didindavau reikšmę sudėtingesniems litavimams.. Taigi užvirinau vandenį, įmerkiau lituokli ir žinodamas preliminarią 100’C paklaidą atitinkamai koregavau programą. Turėjau pridėti nei daug, nei pažai o visus 60’C. Dabar lituoklis matuoja temperatūrą nuo 70’C ir pilnai suprantu kodėl originalios litavimo stotelės naudojančios tą patį lituokli specifikacijos teikia minimalią reguliuotiną temperatūra esant 80’C.

Tada žinoma patestuojame kaip lydomas lydmetalis. Naudoju SN60 lydmetali kuris lydytis turėtu prie 180’C. Kuomet litavimo stotelė įkaitusi lydmetalis deja nesilydė bet tik truputi tripinėjo kraštuose. Padidinus temperatūra iki 190’C jau kitas variantas, bet lituoti taip nepatartina (labai jau ilgai reiks kaitinti komponentus ir PCB kad prie jų priliptu lydmetalis). Jo kiek bandymų nutačiau kad geriausia lytuoti esant 210-220 temperatūrai, o jei lituojame koki stambesnį komponentą (pvz. 5mm kontaktus) tuomet verta dar pridėti laipsnių.

Galia

Litavimo stotelėje turiu maitinimui įmontavęs ~4A 22V transformatorių, o maitinimą į lituokli pasiunčiu per IRF540 MOSFETą. Mosfetas tikrai parinktas su atsarga, bet dėl viso pikto uždėjau nedideli radiatorių ant jo. Jis gali pavežti ir 33A prie 25’C ir 23A prie 100’C.  Galime paskaičiuoti kiek teoriškai jis kaista: 48W(lituoklio nominalas) * 1,15(pagal IRF540 datasheat’ą)  = 55.2’C. Realiai žinoma bus daugiau mat prie šio skaičiaus reiktu pridėti ir aplinkos temperatūrą 🙂 Kaip bebūtų mosfetas tikrai duos iki 20A.

Vakar belituojant sugalvojau pasidomėti kaip ten su ta galia yra realiai ir pafilmavau kas vyksta:

Įtariu, kad mano mano trafas nėra labai jau geras. Tikriausiai šildamas jis praranda savo galią ir nieko su tuo nepadarysi. Dar peržiūrėjau papildomai koki diodų tiltelį naudoju: 4A – viskas jame irgi gerai.

Paprastai lituoklis gali būti kaitinamas ir integruota termopora geba fiksuoti iki 400’C temperatūrą, bet tiek niekada nebuvau pasiekęs galimai dėl galios stygiaus. Mano litavimo stotelės maksimumas yra 365’C

Apribendinimas

Pagaliau litavimo stotelė veikia plius minus tiksliau.

Galios nutekėjimo minusas nėra toks jau minusas nes labai aukštų temperatūrų aš ir nenaudoju. Žinoma gaila kad taip yra, bet ką padarysi, šį įrenginį perdarinėti man nekyla ranka 🙂


Veiksmai

Information

6 responses

24 01 2014
Egidijus Narkus

Sudomino tavo pritaikytas būdas skičiuoti teoriniam tranzistoriaus įšilimui. O praktiškai ar mėginai pamatuot kiek jis įkaista?.

Pagal mane, tai tranzisotriaus generuojama silumos galia skaičiuotusi taip: P=I^2*R, kur I per trnaza tekant isrove ir R įjungto tranzistoriaus varza. Tai P=4*4*0,044=0,7W.
Kiek tranzistorius galetų ikaisti be radiatoriaus, kai aplinkos temp 25C, Iš datascheeto aš imčiau parametrą Junction-to-Ambient °C/W (62). Sandūros su aplinka temperatūrinė varža laipsniais, kai tranzistorius kaista 1W galia. Tai teoriškai T=62*0,7+25=68,4°C, labai panašu į tavo apskaičiuotąją reikšmę.

24 01 2014
mindogas

Praktiškai neturiu su kuo pamatuoti 🙂 kadangi visokių stiprintuvų negaminu tai ir nematuoju nieko tokio. Jei prilietus ranką ją laikyti įmanoma vadinasi gerai 😀

24 01 2014
Egidijus Narkus

Na, o skaičioujant su radiatorium, sakykim, kad tavo radiatoriaus varža su aplinka apie 15 °C/W, – radiatorius pagal plotą panašus į šitą:
http://www.evita.lt/det-11929-radiatorius-29×11.5x20mm-to-220-15k-w.html
plius papildomos reikšmės iš pdf:
Junction-to-Case 1.15°C/W;
Case-to-Sink 0.50°C/W.
T sandūros=(15+0,5+1,15)*0,7+25=36,7°C, kas labai gerai, o
T radiatorius=36,7-1,15-0,5=35°C. Būtų įdomu sužinoti riealiai kiek kaista.

Čia užsikabliavau dėl tu skaičiavimų, nes daug kart pačiam reikėdavo skaičiuotis, bet nebuvo laiko domėtis kaip, tai irgi iš lempos imdavau riadiatorių. Va dabar išsiaiškinau ir pats. Beja padėjo android programėlė Elektrodroid.

24 01 2014
mindogas

Įdomiai čia skaičiuoji. Kaip matau tu formulėje pridedi ir Junction-to-Abient ir Junction-to-Case. Taip nereiktu daryti. Jei jau naudoji Case tai prastesnio varianto nebereikia pliusuoti o vėliau dauginti iš galios.. Dėl to Case-to-Sink bei radiatoriaus skaičiavimų nuomonės neturiu 😀 Šiaip esu eksperimentavęs tik su keliais paprastais elektronikos komponentais kur reikia radiatorių ir bene prasčiausia situacija buvo su 7805.

27 01 2014
giedriuszzz

Viskas tvarkoje čia su galia, kol lituoklis kaista jo maža varža, didesnė srovė reikalinga. Kaitinama pastoviai, po to tik palaikoma temperatūra.

27 01 2014
mindogas

Kaip ir sutikčiau, pradžioje ir aš taip norėjau teigti bet nutylėjau dėl vienos priežasties.. Labai jau keistai tos temperatūros pas mane pulsuoja.. Programoje nėra jokiu delay, pastoviai lituoklis gauna maitinimą ir analogines reikšmes nuskaitomos labai dažnai. Dabar kai dar vienam žmogui pakvipo varžos didėjimu šylant tai galiu tą pulsavimo bėda suversti blogam termoporos signalo konvertavimui 🙂 Jei daryčiau stotelę dabar tai naudočiau skaitmeninį signalo konverterį pvz. MAX6675.. Taip laimėčiau ir geresnius temperatūros parametrus mat anas turi ir vidinį termometrą ir skaičiuodamas termoporos temperatūrą atsižvelgia į ją.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s




%d bloggers like this: