Toyota Prius Gen2 vairavimo subtilybės ir penki hibrido sistemos apšilimo etapai

19 06 2015

Važiavimas Toyota hibridu kiek galima supaprastintas ir primena tradicinio automobilio su automatine pavarų dėže valdymą, bet anaip tol taip nėra. Energijos paskirstymas tarp vidaus degimo ir elektros variklių yra sudėtingas procesas ir deja nėra aprašytas instrukcijose paprastiems mirtingiesiems.

Hibridinių automobilių entuziastai sudėjo savo patirti ir kiek galima aiškiau bandė sudėlioti kaip veikia ši logika siekiant kuo labiau išnaudoti automobilio potencialą. Kuomet buvo sudėliotos 5 hibridinės sistemos apšilimo etapai paaiškėjo nemažai dalykų. Kodėl automobiliui startavus pastoviai dirba vidaus degimo variklis, bet naudojama ir elektra, ir kuomet, bei kodėl tai baigiasi? Kodėl nevisada galima priverstinai įjungti EV rėžimo? Kodėl važiuojant nuo kalno ryte vidaus degimo variklis dirba ir naudoja 1,2l/100km kuro? Apie šiuos dalykus dabar ir bandysiu papasakoti.

Penki apšilimo etapai

Pirmus kilometrus Prius valgo daugiau kuro ir elgiasi kiek kitaip nei tradiciniai automobiliai šalto važiavimo metu. Ką kompiuteris naudos, elektra ar benzino variklį, sprendžiama nuo benzino variklio aušinimo skysčio temperatūros. Yra nuomonių, kad sprendimams įtaką daro ir katalizatoriaus temperatūra, tačiau tai tik dalis tiesios, mat viena iš apšilimo priežasčių ir yra sušildyti katalizatorius.

Etapai:

  • S1 – šiame etape benzino variklis būna šaltas. Sužadinus degimą variklis po kelių sekundžių yra užkuriamas ir dirba kol nepasiekia 40 laipsnių temperatūros be pertraukimų. Benzino variklis dirba kiek kitokiu rėžimu, tad jam trūksta galios. Kompiuteris benzino variklio energija naudoja nedaug, todėl jaučiamas galios stygius ir elektra naudojama palyginus aktyviau. Pastebimas momentinis kuro sąnaudų padidėjimas. Perėjimas į EV rėžimą šiame etape negalimas.
  • S2 – šiame etape benzino variklis jau yra įšilęs iki 40 laipsnių. Variklis jau užgesinamas automobiliui sustojus (pvz. prie šviesoforo), tačiau kompiuteris vis dar nenaudoja vien elektros rėžimo. Važiuojant pastoviai turi dirbti benzino variklis. Jau galime įjungti EV rėžimą.
  • S3a – šiame etape benzino variklio temperatūra viršija 73 laipsnius.  Pats etapas prilygsta S2 etapui, tačiau dingsta variklio gesinimo sustojus trumpam funkcija, kuomet kompiuteris laukia ilgesnio, 5-10 sekundžių, sustojimo, kad pereiti į paskutini etapą.
  • S3b – šiame etape benzino variklio temperatūra viršyta 73 laipnių ir automobilis važiuoja greičiau nei 54km/h. Kompiuteris jame elgiasi kaip ir  vėlesniame 4 etape, t.y. važiuojant gali atjungti vidaus degimo variklį ir naudoti tik elektra arba nieko. Greičiui sulėtėjus iki 54km/h pereinama į S3a etapą ir laukiama 5-10 sekundžių sustojimo.
  • S4 – šiame etape benzino variklio temperatūra viršija 73 laipsnius ir automobilis yra pastovėjus 5-10 sekundes, kad variklis galėtu atlikti laisvos eigos testą. Perėjimo metu benzino variklis, kitaip nei S2 etape, dirba kiek ilgiau (minėtas 5-10 sekundžių) ir tik atlikęs laisvų sūkių testą kompiuteris pereina į normalų rėžimą. Perėjimą iš S3a į S4 stabdo EV rėžimo naudojimas, t.y. jei stovime sustoje ir benzino variklis nesisuka, tai liekame S3a rėžime. Esant S4 rėžime variklio užgesinimai sustojus nebebus jaučiami, nes gesinimas bus atliekama dar stabdymo metu, kuomet naudojami elektros varikliai (generuodami arba naudodami elektra). Kompiuteris gali užgesinti benzino variklį kada jam norisi ir tuo metu naudoti elektros variklius arba nieko.

Drawing1

Supaprastinus galima šilimo ciklą sudėlioti pagal temperatūras:

  • x-40 laipsniu – katalizatoriaus būtinas šildymas, kad jis veiktu efektyviai;
  • 40-73 laipsniu – duobė su kuria reikia gyventi;
  • 73-x – tolygi hibrido sistemos darbo temperatūra;

Kol temperatūra nepakyla iki 73 laipsnių benzino variklis dirba (S1, S2 ir S3 etapuose). Pasiekus, ją laukiamas 5-10 sekundžių sustojimo (S3 etape), pereiname į visišką hibridinį rėžimą (S4 etapą). Jei sustojimas neįmanomas (S3a etape), bet važiuojama 54hm/h ar greičiau, tai sistema pereina į laikina rėžimą (S3b etapas), kuriame užgesinamas benzino variklis ir naudojama vien elektra arba nieko.

Trečios kartos Prius etapai labai panašųs. Didžiausias patobulinimas tas, kad pereiti į S4 etapą nebereikia 5-10 sekundžių sustojimo, nebereikia atiturėti trumpų sustojimų birbiant varikliui kaip grafike:

Clipboard02

Normalus rėžimas

Šiame, pilnai hibridiniame, rėžime viska sprendžia ir paskirsto kompiuteris. Jis pastoviai matuoja ką naudoti efektyviau ir ar to pakaks. Pvz gazuojant iš vietos pradžią daro elektros varikliai ir jei gazo pedalas nuspaustas stipriai iškarto po to į pagalba atkeliauja benzino variklis. Važiuojant vėlgi derinama pusiausvira tarp elektros ir benzino variklių. Stabdant benzino variklis atjungiamas ir pradedama regeneracinės energijos kaupimas. Tai puikiai iliustruoja kelionės tarp dviejų šviesoforų logas, kuriame matomas greitis ir benzino variklio sūkiai:

Clipboard01

Jei matomas elektros energijos perteklius, kompiuteris būtinai ja panaudos sumažindamas arba visai nutraukdamas benzino variklio apsukas ir darbo duos elektros varikliams. Paprastai kompiuteris stengiasi baterijoje laikyti 60% energijos, arba 5-6 padalas iš 8 galimų, taigi labai dažnai automobiliuose matome apie pusę baterijos talpos:

wpid-wp-1433661886492.jpeg

8 padalų skalėje įprasminama naudotina talpa. Galima paminėti ir tai, kad siekant prailginti baterijos tarnavimo laiką kompiuteris palaiko baterijos įkrovima 40-80% ribose, t.y. naudojama tik 40% talpos. 1-8 reikšmės LCD ekrane prilygsta 40-80% realios baterijos įkrovimui.

Toks energijos palaikymas vyksta ir važiuojant greitai – energija gaunama kuomet benzino variklio apsukos neefektyvios ir perteklius perkeliamas į baterija, o vėliau, kuomet staigiau gazuojama ši energija panaudojama padedant tam pačiam benzininiam varikliui.

Paprastai važiuojant naudojamas D pavaros rėžimas, bet atskiriems atvejams yra sukurtas B pavara. Šio rėžimo metu automobilio stabdymui pasitelkiamas pats benzino variklis. Atleidus gazą transmisija perleidžia dalį ratų energijos į benzino variklį ir pastarasis sukasi nenaudodamas kuro. Ji naudojama:

  • Didelėse nuokalnėse, kuomet baterija tampa pilnai pakrauta ir regeneracija nebevyksta. Nebevykdant regeracijos stabdymas vyksta tik hidrauliniais stabdžiais, todėl kaista ir dėvisi stipriau. Šioje situacijoje B pavara gelbėja tuo, kad papildomai automobilį stabdo benzino variklis.
  • Esant nelygiam arba slydžiams keliui. Ratai darydami didesnį pasipriešinimą riedant užtikrina stabilesnį pristabdymą. Vairuotojas taip pat geriau jaučia automobilio lėtėjimą.
  • Įstrigus lėtame kamštyje ir sunaudojus baterijos energiją. Tokiu atveju važiuojant D pavara benzino variklis užsikurs paspaudus gazą ir užges ji atleidus. Tai primena kvailą Start/Stop elgesį. B pavaros keistas elgesys šioje situacijoje praverčia, nes staigiai sustojus variklis dar truputi pasukamas, tai generuojant elektra į bateriją. Efektyvumo tai neprideda, bet kiekvieno startavimo metu bus naudojamas elektros variklis.

B pavarą naudoti patartina tik kai būtina, nes efektyvumo jis vidutiniškai turi mažiau nei D pavara.

Elektros ir riedėjimo rėžimų naudojimas

Perėjus į paskutinį, S4 etapą, kompiuteris pradeda nautoti tik vien elektra, bet mes galima tokį momentą pagreitinti. Atleidę gažo pedalą pereinama į riedėlimą, kuomet generuojama elektra ir automobilis nuo to truputi lėtėja dėl pasipriešinimo generatoriui. Norint išvengti šio pasipriešinimo galime švelniai priliesti gazo pedalą ir bus nutrauktas generatoriaus darbas, taip pereinant į visiška automobilio riedėlimo rėžimą, kuomet priešinasi tik vėjas, reljefas, padangos ir važiuoklė. Paspaude gaza truputi daugiau automobilis pradeda naudoti elektros rėžimą, taip palaikant greitį. Jei greičio pakanka gazą laikant toje pozicijoje galime taip ir važiuoti, o jei paspausite stipriau bus į darbą pakviestas ir benzino variklis.

Deja, bet dėl transmisijos struktūros automobilis nenaudoti benzino variklio gali tik iki 67km/h. Viršijus šią ribą benzino variklis variklis turi suktis tam kad padėtu vienam iš dviejų elektros varikliui.  Bet klausimas naudinga naudoti šiuos rėžimus?

Pagrindinis klausimas ar efektyvu naudoti Elektros rėžimą, nes kompiuteris ir paprastai naudoja elektra, kai tik mano kad jos reikia. Elektros rėžimas naudingas tiek tuo atveju jei žinome, kad greitai laukia statesnė nuokalnė su daugiau stabdymo ir reikia kažkiek panaudoti elektros, taip atlaisvinant vietą baterijoje šviežiai.

Kiek naudingesnis šiuo atveju tampa Riedėjimo rėžimas. Klausite kodėl, juk paprastai atleidus gazą generuojama elektra ir tas lėtėjimas vėliau gali būti išlygintas panaudojus tą elektrą? Deja, bet baterijos krovimas nėra toks efektyvus ir riedant sutaupome daugiau. Šis rėžimas žinoma naudingas tik lygumose ar nuokalnėse, kuomet vairuotojas mato priekyje sustojimo poreikį ir gali planuoti kaip tą lėtėjimą atliks.

Bet su Riedėjimo rėžimu yra dar vienas dalykas. Vairuotojai ji naudoja ir važiuodami lygiu keliu ilgesnius atstumus, pirmiausia įsibėgėdami iki norimo greičio, pariedėdami, vėl įsibėgėdami ir norimo greičio, vėl pariedėdami ir taip toliau. Tai pasirodo taip pat yra efektyvu, o ir net efektyviau nei pastovaus greičio palaikymas. Pasirodo gazuojant stipriau, bet ne iki dugno žinoma, perteklinė benzino variklio energija talpinama į baterija, kuri vėliau gazo pradžioje panaudojama. Taip gauname mažesnius kuro nuostolius nei bėgėjantis tradiciniu automobiliu. Taip, gazavimas valgo daugiau kuro, bet ne dvigubai. Jei riedėjimą ir gazavimą pavyksta suskirstyti į vienodus laiko tarpus gauname naudą, kuri gali siekti 10% ar daugiau. Angliškai ši metodika vadinama “Pulse and Glide”. Žinoma šis būdas skirtas tik kai gale nėra automobilių. Toks “tampymasis” manau nervintu ne viena, o ir nelaimių gali sukelti po to.

EV rėžimas

EV rėžimas nuo elektros rėžimo skiriasi tuo, kad jis sužadinamas vairuotojo paspaudus EV mygtuką. Visiškas elektromobilio rėžimas gali būti naudojamas jei atitinka kelias sąlygas:

  • Esame S2, S3 arba S4 šilumos etapuose;
  • Baterija įkrauta daugiau už 3 (apie 45%);
  • Tuo metu nevykdomas staigus greitėjimas;
  • Greitis iki 54km/h;
  • Baterija neįkaitusi;

Rėžimas automatiškai nutraukiamas jei pranyksta bent viena ir šių sąlygų.

EV rėžimo naudojimas menkai prisideda prie efektyvumo, nors yra kelios išimtys:

  • Kuomet planuojama nuvažiuoti trumpa atstumą, t.y. perstatyti automobili. Taip išvengiame nereikalingo kuro deginimo šildant variklį.
  • Dienos pabaigoje, kuomet automobilis bus paliktas ilgesniam laikui. Jei baterija įkrauta iki 6 ar daugiau padalų paskutinius posūkius verta įveikti EV rėžimu taip nusodinant iki 4 ar net 3 padalų. To pakanka ryte užkurti automobilį, o kadangi kita karta automobilis visada naudos benzino variklį iki S4 etapo, tai akumuliatorius priims visa pertekline energija. Svarbu nepersistengti, nes S1 etape elektros energijos reikės bėgėjantis.
  • Važiuojant labai lėtai. Pakavimosi aikštelėse ir panašiai sustojimai ir gazavimai didina kuro sąnaudas, tad tokiomis sąlygomis verta atjungti benzino variklį nuo nereikalingo naudojimo ypač mažiems greičiams.
  • Pasirodymai – kartais juk reikia pasipuikuoti koks tilus automobilis yra. Visiškai neefektyvu, bet linksma.
  • Riedant nuo kalno S2 arba S3a apšilimo etapuose. Šiuose etapuose riedant benzino variklis suksis be reikalo, tad verta būtų pereiti į EV rėžimą.

Stovėjimas 

Visi mes kažko laukiame, o kartais ir tai darome sėdėdami automobiliuose. Taip jau yra, kad užvestas automobilis valgo apie 1,2A energijos dykai. Jei lauke šalta ir norime šilumos papildomai bus valgoma apie 3,5A (elektrinis šildytuvas). Jei lauke karšta, o norite gaivos pridėkite apie 4,5A (kondicionieriaus kompresorius). Taigi neužilgo ima baterija ir išsikrauna iki minimumo. Tuomet sužadinamas benzino variklis ir 20A srove baterija įkraunama per viena baterijos padalą arba apie 5%:

wpid-wp-1433662150200.jpeg

Užsisėdėjus atliekama nemažai tokių krovimų, o baterija iki normalaus lygio bus pakrauti tik važiuojant. Taigi, jei įmanoma, verta automobilio degimą išjungti arba bent jau nenaudoti klimato kontrolės.

Apibendrinimas

Svarbiausia žinoma yra atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti eismui, nei bandant visokias efektyvumo teorijas. Kaip bebūtu, žinant daugiau atsiveria kiek kitokios galimybės. Manau pravartu žinoti bent jau tai, kas gi vyksta automobiliui šylant ir žinoma turėti paaiškinimus, kodėl gi tas variklis pradžioje negęsta.

Kaip jau supratote žiema efektyvumas dar mažesnis, nes variklis turi šildytis ilgiau, o ir šiluma palaikyti jam nedirbant sudėtingiau. Kadaise juokiausi kad žmonės užuot tvarkėsi termostatus blokuodavo radiatorius žiema, tačiau šiuo atveju tokia idėja jau nebloga.

Tiek tam kartui. Vėliau bus daugiau.


Veiksmai

Information

38 responses

19 06 2015
jarik

Siaip labai idomu butu pamatyti bent kazkokius sanaudu skaicius… 🙂 Ar nesigaus taip, kad koks naujoviskas dyzelis yra vistik efektyvesnis…?

19 06 2015
mindogas

Apie sąnaudas bus truputi vėliau. Vėliau galėsite lyginti su dyzeliais. Momentaliai žiūrint tu pačių metų ir tos pačios klasės automobilius vidutinės sąnaudos manau bus panašios, bet mieste Priusai ir kiti hibridai duos į kaulus. Vienareikšmiškai lyginti tokius dalykus velnias žino ar pavyks, nes vieni į ratus kiš baterijos keitimą po 10 metų, kiti kiš purkštukų, generatorių ir starteriu keitimus ir taip galiausiai ir nesusitars ką labiau verta pirkti ir vartoti. Dar sudėtingiau kai kalba eina apie naudotus arba panaudotus automobilius, kuriems investuoti jau tikrai reikės. Kiti argumentuos kad hibridų automobilių kaina didesnė, nors dabar pažiūrėjus dyzelio ir priuso kainą tai pati, jei renkamės apie 2007 metu Toyota automobilius (Prius ir Avensis konkrečiai).

19 06 2015
jarik

Na jo, greiciausiai taip ir gausis, kad mieste hibridas geriau, uzmiestyje – dyzelis.

19 06 2015
mindogas

Spėju užmiestyje Prius tik truputi geresnis už įprasta benziną. Realiai dabar užmiesti turiu tas pačias sąnaudas kaip senukė 98 metų Megane Coupe, kuri buvo mažesnė, lengvesnę ir 1,6l motoru be jokių priedų.

29 08 2015
Zilva

Na su savo 2006 m. Prius jau isvazinejau 3 bakus, ivairiai. Kuro sanaudos miste, nuo 5,5 iki 5,7 pasidraskant. Uzmiestis 5,2/5,4, priklausomai nuo greicio (pirmasis skaicius 100 km/h, 4 zmones, ne autostrada). Ratai pas mane stovi R17, tai turetu prideti kokius 0,2 ar 0,3 l smtui.
Noretusi isgirsti daugiau ispudziu, nes mano tik teigiami. Si masina tikras miestietis. Trecios kartos Prius su 1,8 l varikliuku visai turi buti turbo.

31 08 2015
mindogas

Tiesa pasakius mano miesto sanaudos labai panasios, tik ne pasidraskymas kaltas. Aisku nors ir nesu letabedis bet kuras pas mane valgomas smarkiai del trumpoku distanciju ir del to kad megejas esu pasedeti automobilyje ijunges kondicionieriu ar sildyma.

Del treciuko tai taip, kuras ten maziau naudojamas. Pasirodo ten MG1 ir MG2 varikliai veikia nuo didesnes itampos kas pasirodo yra ekonomiskiau. Baterijos ten dar papildomai turi mazesne varza, kas leidzia didesne apkrova jas pagainioti. Na bet didziausias veiksnys taupantis kura yra ECO rezimo mygtukas. Nors jis tik svenina gazo pedala bet paprastiems zmonems to pakanka kad negainiotu is vietos automobilio 😀

17 09 2015
Zilva

Na nutiko kazkas neitiketino, ar tiesiog sutapimas, – vazineju tuo paciu rezimu po vis ta pati miesta Vilniu, uzsipyliau Orlene akcijines Vervos (cia tipo pagerintas benzas) ir nutiko stebuklas, kuro sanaudu vidurkis eme rodyti 0,5 l daugiau, t.y. vietojs iprastu 5,6 – 6,1litro/100km. Kita baka pilsiu nepatobulinta benza ir ziuresiu kas bus. Kita versija – rugsejis, kasciai, siek tiek atveses oras.

17 09 2015
mindogas

Saltesni rytai ir daugiau variklio sildymo viska gali paaiskinti. Ateis ziema, bus baisu 😀

18 09 2015
jurgutis

Na tuomet kimšim groteles. Mačiau kaip negrabiai tai daro amerikiečiai, mes padarysim geriau. Tikiuosi 7 litru, be didelių palaukimų žiemą neperlips 😉

18 09 2015
mindogas

Praeita ziema kisau groteles nieko nelaukdamas ir taip, turejau apie 7 litrus vazinedamas po dvi 7km atkarpas kasdien. Sia ziema tikiuosi mazesniu sanaudu nes naudosiuos savo pasigamintu variklio temperaturos apgaviku. Jo deka dabar daug greiciau pereinama i pilnai hibridini 4 apsilimo etapa. Kai seniau nuo kalno vaziuodamavau birbinant tusciai varikli tai dabar daznai pasiseke sankryzoje iki sio kalno pereiti i 4 etapa ir nuokalne isnaudoti ne variklio sildymui, o akumuliatoriaus krovimui. Apie sita irengini vis dar rengiu atskira irasa.

21 09 2015
Zilva

Groteles jau užkišau. Padariau iš organkės skydą ir uždengiau apatines groteles kartu su visom priešrūkinėm lempom. Atrodo šauniai, net nesimato, kad kas būtų uždėta. Efektą pajutau iškarto, – minus 0,3 litro 100 km.
P.s. O dėl to “temperatūros apgaviko” tai pasidalink, labai įdomu.

21 09 2015
mindogas

Neperanksti blokuoti pradejai? Patarciau kazkokiu budu stebeti antifryzo temperatura. As planuoju blokavima atlikti atejus 0 laipsniu ryte, kuomet perkaitimai nebe toks realus.

21 09 2015
Zilva

Bėda tame, kad nėra kaip stebėti antifrizo temperatūros, reiktų kokį matuoklį prikabinti išorinį, laikinai. Be to, elektros variklio valdymas turi apsaugą, jei įkaista iki leistinos ribos, berods 95 ar 97 C atsijungia. Manau turėtų šiek tiek situaciją gelbėti ventiliatorius ar užsidegti temperatūros indikatorius, jei būtų perkaršta 😉

21 09 2015
mindogas

Tokiems dalykams sprebeti yra ScanGauge irenginiai kuriuo jungiasi prie OBD2 jungties. Norintiems prasisukti pigiau galima jungti bluetooth OBD2 adapteri ir viska stebeti telefonu. Kas del del pacio automobilio apsaugu perkaitimams tai nebuciau garantuotas jomis. Kuomet buvo problemu su gamyklinemis inverterio ausinimo sistemos pompomis, joms sugedus buvo atbeju kai teko keisti net ir inverteri. Vidaus degimo variklio atveju gali buti dar daugiau problemu, nes atjungus varikli dirbtu tik baterija, o ji amzinai pilna nebuna(kas atiturejo benzino pasibaigimo situacija tikriausiai zino kad tuomet vidaus degimo variklis atjungiamas o baterija kankinama iki galo

1 10 2015
Zilva

Norėjau pasidomėti, ar pats keitei žvakes po auto įsigijimo. Jei keitei, tuomet kokias ir kokia jų apytikslė kaina. Būsiu dėkingas už info.

1 10 2015
mindogas

Taip, keičiau. Skirtingose šalyse gamykliškai dedamos NGK IFR5A11 arba Denso SK16R11. Pas mane buvo Denso ir pakeičiau jas į NGK. Kaina nemaža, bet pirkau iš UK tai gavosi tikrai pigiau nei LT. Keičiau nes keistai užgesdavo automobilis, vėliau išsiaiškinau kad ten buvo ne blogas užgesimas, o perėjimas į paskutini apšilimo etapą. Senosios pagal išvaizda jau buvo panaudotos bet neapdegusios stipriai.

1 10 2015
Zilva

va, va aš t.p. pagalvojau, kad kažkaip keistai gesinasi ir lyg netolygiai dirba, – tai pirmas įtarimas žvakės. pagal manualą jos keičiamos kas 100000 km. išsisuksiu pažiūrėt kas ten darosi.

13 10 2015
Zilva

Gal įsivaizduoji, kas tai per daiktas ir kokie jo pliusai?
https://www.coastaletech.com/electric_only_mode.htm

13 10 2015
mindogas

Tai EV rėžimo mygtukas. 2004-2009 metų Priusai parduodami JAV rinkai jo standartiškai neturi.

13 10 2015
Zilva

Gal jau pairenges pasidalinti straipsniu apie savo apgavika, kad greiciau pereitu i pilna hibrido rezima? Su mano sukonstruotu groteliu uzdangalu, kuro sanaudos su masinos pasildymu, kielviena ryta apie 10-15 min. Ir vaziavimu tik mieste, – 6,1 l.

13 10 2015
mindogas

Teks dar palaukti apgaviko, nes labai daug darbo reikia dar atlikti aprasant ji. Kalbant apie masinos sildyma, tai jei priekinis stiklas nerasoja tikrai neverta tiek daug sildyti. Jei minusas verta tik kol langus atgremzi pabirbinti, o jei ne – pora minuciu daugiausiai. pora minuciu ir variklis isils iki artimos 40 laipsniu temperaturai. Kalbant apie 6,1l miesto salygomis tai yra labai normalu ziema, bet zinoma jos dar ne nematyti. Trumpos distancijos ir kelneliai ekonomija zudo labiausiai.

13 10 2015
Zilva

Aisku, laukiam ziniu.

16 10 2015
Zilva

http://www.ebay.com/itm/2IN1-PERFORMANCE-CHIP-2003-2004-2005-2006-2007-2008-2009-TOYOTA-PRIUS-MORE-MPG-/281825422025? Kas cia per daiktas? Kiek man pavyko issiaiskinti tai paprasciausia varza, bet kaip ji gali paveikti net 3 parametrus, sanaudas, sukimo momenta, AG? Nuomone?

16 10 2015
mindogas

Jo, kas cia per daigtas 😀 kondensatorius kazkoks 😀 cia kaip su magnetais visokiais – marketingas, marketingas ir dar karta marketingas. Sertifikatais apsikarste verslininkai paduoda niekucius kurie tiesiog nekenkia, bet gamina neblogas placebo dozes.

19 10 2015
Zilva

Na ten ne kondikas, – varža. Pats paprasčiausias auto kompo apgavikas. efektas abejotinas, bet svarbu, kad tas įrenginukas nelenda į kompo algoritmą.

19 10 2015
mindogas

bent jau aprasyme neradau ar cia kompa apgauna, ar gar kokius stebuklus jis ten daro. Tiesiog pajungi ir dziaugiesi. Isvada – nieko gero nes pardavimai vyksta pazadais, o ne paaiskinimais ir tyrimais kazkokiais.

19 10 2015
Zilva

Sutinku. pabandysim parašysim. Nemėgstu spėlioti, nes niekas taip aiškiai ir nepateikia efekto. Tik skaičiau daug komentarų, kad japonai praktiškai nesičipina, – visas rezervas jau būna išnaudotas gamintojo.

17 11 2015
Laurynas

Žiemą greit šiltą orą pradeda pūst?

17 11 2015
mindogas

Labai negreitai. Kelionės pradžioje geriau apsirūpinti pirštinėmis.

30 11 2015
Prius variklio temperatūros sensoriaus apgavikas | Mindaugas Markauskas

[…] Kažkada aptariau penkis Prius apšilimo etapus. Visais atvejais, žiema variklio aušinimo sistemos temperatūra yra problemiškas dalykas. Ypač tai tampa aktualu šalyse, kur egzistuoja žemesnė temperatūra. Kad žiema Prius būtu kiek galima ekonomiškas, šalia tokių priemonių kaip radiatoriaus grotelių blokavimas atsiranda ir temperatūros sensoriaus apgavimas. Išskirtinai tiems Prius savininkams, kurie yra investavę į papildomus akumuliatorius ar Plug-In versiją, kad galėtu nuvažiuoti daugiau su elektra, tai yra ypač aktualu, nes kuo greičiau bus naudojamas akumuliatorius, tuo geriau. […]

2 12 2015
Zilva

Na, kaip ir žadėjau trumpas komentaras dėl “varžos” – rezultatas manau nulinis, kaip buvo sąnaudos mieste 6,1/6,2 l taip ir liko, nei traukos pasidėjo.
Vienu žodžiu niekalas.

2 12 2015
mindogas

Žodžiu 😀

4 10 2016
Modestas

Ačiū Mindaugai labai naudinga info.

7 11 2016
Laimis

Sveiki,
Dėl šildymo. Šiuo metų laiku palyginus greitai (pravažiavus apie 2 km) šiltą ora pradeda pūsti. Oro paėmimo grotelės neuždengtos. Auto pašildau minimaliai 15-20s, bent šiuo oru.
Pastebėjau kelis kartus, jeigu ilgesnė kelionė užmiestyje kažkodėl pradeda pūsti vėsesnį orą. Ar tai susiję, kad dėl elektros/baterijos panaudojimo pravėsta benzininis variklis? Abejoju nes užmiestyje benzininis variklis dirba ištisai… Ar gali būti nesuveikiantis termostatas? Gal analizavot, kuriam etape veikia tik elektrinis šildymas?

7 11 2016
mindogas

Tavo paminetas atvesimas ir pas mane yra. Jau pripratau prie to, kad pavaziavus reikia silumos nustatyti daugiau. Kodel toks atsalimo pojutis yra – nezinau. Realiai valiklis visada dirba 80-90 laipsniu temperatura, tai silumos saltinio tikrai pakanka. O gal keliones metu pasedejus ir nejudant paciam zmogui salta pasidaro? Gal cia mes kalti, o ne masina?
Del ryto temperaturos tai jo, 2 km be perstojo vaziuojant jau galima pasiekri 50 laipsniu antifryzo temperatura, o jie jau silumos tikrai suteikia. Siaip turint scangauge ar mano pasigaminta ODB2 irengini gan linksma ta temperatura sekti. Bent jau man 😀

2 05 2017
Remigijus

Sveiki, ačiū labai naudinga informacija, aš pats irgi labai domiuosi Prius automobiliais. Noriu paklausti, gal teko susidurti kaip pakeisti foringeitus ir mylias i celsijus ir km,( 2010 metu modelis),

2 05 2017
mindogas

Sveiki, deja bet ne, nezinau nieko apie amerikonus.

18 04 2017
Laimis

Sveiki,
Buvau pasiekęs kuro saunaudų ekonomiškumo rekordą – 4,3l/100km. Per kelias dienas nuvažiavom 290km, lauke tada buvo +10, +13*C šilumos. Šiuo metu kai rašauoras vėl atvėso ir mano rodikliai vėl grįžo prie 5l/100km.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s




%d bloggers like this: