TimeLapse Bėgiai (angl. Dolly) – Kas tai yra ir kas bus toliau

28 06 2012

Žargonas TimeLapse yra gerai žinomas fotografų bei kinografų.  TimeLapse galima laikyti kino ir foto susiliejimu, kuomet fotografas atsakingas už kadrų surinkimą, o vėliau šie kadrai tampa vientisų video siužetu. Toks kadrų rinkimas įgalina mus pagreitinti laiką, išgauti naktinius reiškinius, bet pagrindas yra parodyti tai, kas vyksta laike.

Mano pirmasis darytas TimeLapse:

Daugybę TimeLapse pavyzdžių rasite kad ir čia.

Visgi ateina poreikis kažkam įspudingesniam nei stebėjimas iš vieno taško. Taip atsirado Motion Timelapse kurio metu kamera ne tik fiksuoja video siužeto kadrus, bet ir juda tam tikra trajektorija, suformuodama įsiliejimą į tą laiką.

Mano pirmasis darytas Motion Timelapse:

Daugybę Motion TimeLapse pavyzdžių rasite čia.

Fotoaparato pozicijos keitimui yra daugybę įmantrios technikos, kuri labiausiai naudojama kinografų. Pats sudėtingiausias žinoma būtų specifinis kranas, bet mėgėjam apie jį neverta net galvoti. Realistiškiausias šiuo atveju variantas būtų vadinamieji TimeLapse bėgiai(angl. slider arba dolly).

Tipiška bėgių konstrukcija ir sudedamosios dalys Nežiurint naudojamų medžiagų, praktiškai visi bėgeliai susideda iš skersinio, kuris tvirtinamas prie trikojo(-u) iš apačios, o jo viršuje montuojama fotokamera. Pvz.:

clipboard01pqd

Pagrindinis elementas yra skersinis. Jis gali būti nebutinai toks kaip nuotraukoje, priklausomai nuo įrangos svorio ir norimo stailumo galima sukonstruoti lengvesnę konstrukciją. Žinoma yra ir dar stabilesnių bėgių, kuruose skersinis yra karkasinis. Bėgiai tvirtinami labai įvairiai, bet praktikoje priimtina juos montuoti tiesiog ant vieno ar kelių trijojų. Derinant trikojų padėtis galime susikurti norimą trajektoriją. Esant galimybei skerinį galime pastatyti kad ir vertikaliai.

Sekantis labai svarbus dalykas yra tai, kaip fotoaparatas judės per skersinius. Kinografai savo darbuose videokamerą per bėgius stumia rankomis. Jiems gerai, trajektorija įveikiama greitai, bet ka daryti kai mums norimas 1 metras bėgelių turi būti įveiktas per 1 valandą? Tam bėgiai papildomi
varikliu, kuris per tam tikrą pavarą (troselį, diržą ar dentračius) tempia fotoaparato salelę. Priklausomai nuo to kokios siekamos galimybės variklis irgi negali būti paprasčiausias. Labai daug reikalauja pvz. vertikalus fotoaparato kėlimas, o ir patys bėgiai gali turėti nemenką pasipriešinimą. Prie to pačio prisideda variklio greitis. Kuo jis bus greitesnis, kuo greičiau kamera bus pertempiama per bėgius.

Tuomet atsiranda paskutisnis techninis dalykas – variklio valdiklis. Jis priklausomai nuo konfiguracijos valdo visus parametrus variklio (reikti, trajektoriją, sukimosi laikus) ir priedo gali valdyti patį fotoaparatą (sužadinti nuotraukos darymo procesą). Varikliu vėlgi būna labai įvairių, nuo paprasčiausio kur valdomas tik variklio greitis, iki įmantrių programuojamų įrenginių, kurie sugeba valdyti kelis variklius, fotoaparatą ir dar krūvą įtaisų priklausomai nuo savo konfikuracijos.

Mano projektas

Tikslai būtų pasidaminti tokiu bėgelius. Iš Youtube fimuko galite spęsti, kad jau viskas baigta, tačiau dar liko nemažai darbų dokumentuojant ir tavrkant programinę įrangą. Pagrindinis žinoma tiklas buvo sukonstruoti palyginus pigios konstrukcijos, bet nemenkų galimybių įrenginį, kas manau man ir pavyko.

Sekančiuose įrašuose rasite šiuos mano žingsnius:

  • Bėgelių skersiniai, jų tvirtinimas prie trikojo . Konstrukcija pasirinka iš pigesnių su galimybe panaudoti stipresnius vamzdžius. Padžiai testai vyskat su 1 KG svorio technika.
  • Pagrindinis varantysis variklis ir jo pavara. Variklis rinkta silpnesnei konstrukcijai. Nebaigta pavara (laikinas sprendimas virvutė).
  • Varklio bei fotoaprato kontroleris . Daugiafunkcijinis įrenginys, valdantys pagrindini bei papildomą variklius ir fotoapratą. Kontroleris geba kontroliuosi variklius iki 1A galingumo, tad to tikrai pakaks net profesonaliai fototechnikai. Kadangi kontroleris turi mikrokontrolerį, tai įgalina jį prigrūsti funkcijų ir t.t. Statusas – kontroleris baigtas techniškai bei programiškai, tačiau programinei įrangai tobulinti laukiame testuotojų.
  • Programinė įranga . Apžvelgsiu funkcijas bei subtilybes susyjusias su tuo kaip valdomos kontrolerio elgesys.

Taigi toliau liko tik tijų įrašų serija, kurią tikiuosi parašyti per šią savaitę.


Veiksmai

Information

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s




%d bloggers like this: