Tik papasakojęs apie OS pasirinkimą Itead sukurtam Ibox ARM minikompiuteriui iškarto pereiname prie to, ką gi aš su juo darysiu. O naudosiu aš jį visokiems failams saugoti, dalinti ir panašiai.
Nuo seno norisi turėti visada pasiekiamus duomenis. Išeičių yra daugybe, nuo debesų saugyklų iki nuomojamų serverių, bet privačiam naudojimui arba būna maža vietos, arba brangu. Patogiausias variantas yra žinoma pakurti serveri namuose, bet 24/7 įjungto kompiuterio, kad ir kokio nešiojamo kompiuterio, laikyti nesinori dėl elektros sąnaudu ir keliamo triukšmo. Taigi įrenginys, kuris net ir apkrautas valgo vos 7W energijos atrodo labai patraukliai. Kadangi Ibox kaip tik toks ir yra, tai pasitarnaus net labai gerai.
Tokios sistemos kaip mano norima jau sukasi senu seniausiai ant aviečių (sutrumpinsiu: RPi). Pats mielai tokią priglausčiau, bet dykas Ibox juk negulės, o ir privalumu pas jį tikrai yra. Pagrindiai jų žinoma slypi specifikacijoje: Duel Core 1GHZ, 2GB RAM ir svarbiausia SATA. SATA sparta bus daug naudingesnę nei jungiant išorinį USB HDD, o papildomi megahercai niekada niekam nemaišo.
Sistemos konfigūravimas taip pat bus nesudėtingas, nes naudosiu Debian pagrindu paremta OS. Nepaslaptinis, kad su RPi paplitusi Rasberian taip pat turi tą patį Debian armhf branduolį.
Linux reikalai
Senesniame įraše jau minėjau kad naudosiu IteadOS linuxą.
Pastarieji jau standartiškai turi SSH servisą viduje tad galime iškart pulti konfigūruoti. Bėda vienintelė yra ta, kad dabar tinklo plokštė yra sukonfigūruota ant automatinio IP priskyrimo (DHTP). Tokiu atveju galime eiti dviem keliais: su LAN skeneriu perskenuoti vietini tinklą ir ieškoti atvirų 22 portų arba tiesiog nusistatyti statini IP. Tai daroma papračiausiai SD kortelėje atsidarius /etc/network/interfaces failą ir įvedus kažką atitinkamo:
auto eth0
iface eth0 inet static
address 192.168.100.156
netmask 255.255.255.0
#gateway 192.168.100.1
gateway 192.168.100.254allow-hotplug eth0
Dabar gerai būtų kad turėtume internetą, tam rankiniu būdu į/etc/resolv.conf įvedžiau kelis DNS serverius:
nameserver 195.14.160.14
nameserver 195.14.162.14
nameserver 192.168.100.1
Konfigūravau Ibox’a tiek darbe, tiek namie, dar suvedžiau abiejų ISP vardų serverius.
Iškarto po to prisijungėme per SSH mūsų nurodytu IP:
Tada darome “apt-get update“, “apt-get upgade“, palaukiame kol atsinaujins krūva brudo ir keliausime toliau.
Pirmas dalykas ko mums reiks tai prijungtas HDD. Kaip yra “mount’inami“ diskai jums puikiai pasakys google. Aš savo ruoštu tik pasiguosiu kad šioje vietoje turėjau daug bėdų. Pradžioje dirbau su išoriniu IDE/USB HDD ir vis nesisekė jo suporuoti. Diskas vis strigo, nenorėjo būti prisegtas užsikrovus OS ir panašiai. Buvo bandyta keisto failų sistemas ir panašiai kol galiausiai buvo pereita prie SATA sąsajos. Pastaroji jokių problemų nekėlę, tad visus priekaištus suverčiau Ibox’e esančiam USB hub’ui. Pastarasis, beja, šiuo metu aplamai yra nebefunkcionuojantis dėl kažkokių keistų priežasčių, laukiame gamintojo atsakymo. Kaip bebūtų, dabar diske susikuriu krūvą man reikalingų katalogų:
Su OS susitvarkius pradedame darbus konfigūruojant atskiras dalis.
Torrent
Argi nepatogus dalykas kai visi torrentai sėdi 24/7 aptarnaujančiame įrenginyje ir jų turinys yra pasiekiamas tinkle? Mano atveju galiu iš bet kur per nuotolinę sąsaja įdėti siųsti serialą, o jau grįžęs namo žiūrėti iš bet kurio kompiuterio ar kito, tam pritaikyto, įrenginio.
Populiariausias RPi tarpe yra transmission klientas. Jo diegimas yra analogiškas RPi atveju kaip aprašyta čia: http://www.robertsetiadi.net/installing-transmission-in-raspberry-pi/ Reikia tik pakeisti konfigūracijoje savo vartotojo vardą bei failų talpinimo vietas. Jei viska atliekame gerai turime Web interfeisą:
Žinodami prisijungimo portą, vardą ir slaptažodi galime nesunkiai sukonfigūruoti ir nuotolinį klientą, kaip pvz windows atveju:
Su torrentais viskas, dabar žiūrime kaip tos failus pasiekti
Samba
Su duomenų dalinimusi tinkle nežaidžiau senokai, bet teks, nes tai bene patogiausias būdas failams pasiekti iš Windows terpės. Tai labai aktualu kuomet sistema naudosis kiti šeimos nariai, o jiems nereikia jokių nepatogumų. Samba servisas kaip tik tam ir skirtas.
Instrukcijų, kaip pakurti samba serverį, pilna internete, pvz.: http://raspberrywebserver.com/serveradmin/share-your-raspberry-pis-files-and-folders-across-a-network.html Viską padaręs kaip reikia tinkle matau cielą prie Ibox prijungtą SATA diską:
Bandome įmesti ką nors didesnio spartai patikrinti:
100mbs LAN greičio ribotuvas įsijungė..
Galime skaityti, rašyti ir kaip norime manupuliuoti failais. Deja, bet taip galiu pasiekti failus tik su Windows, Android ar dar kokia kita šiuolaikine OS, bet ne su tokiu puspročiu kaip TV. Tam bus reikalingas DLNA (arba UPnP kitais žodžiais)
DLNA
miniDLNA servisas tam tiks kuo puikiausias. Gaila jis nekonvertuoja nepalaikomų failų, bet spėju Ibox spartos tam jau nebepakaktu. Diegiame jį labai panašiai kaip pvz.: http://www.raspberrypi.org/forums/viewtopic.php?t=16352 Padarius viska kaip reikiant windowsuose jau matome tinklinį media įrenginį ir jo turinio informaciją Web sąsajoje:
WMP puikiai prigriebia turinį:
Televizorius taip pat randa Itead įrenginį ir leidžia naudotis media turiniu:
Beveikt turime tai ko reikia, bet trūksta Offline failų sistemos.
BTSYNC
BTSync tai analogas tokioms paslaugoms kaip SugarSync, Dropbox ar dar daugybei kitų debesų talpyklų. Tinkle ar už jo ribų esantiems kompiuteriams verta turėti sinchronizuojamus offline failus dėl galimo interneto/tinklo trukdžių, taip pat su failais dirbsime daug sparčiau. Kartais ne visada turi internetą, tad galime dirbti su duomenimis nepertraukiamai, o prisijungus programinė įranga atnaujina visus pakitusius katalogus automatiškai.
Šiaip BTSync nereikalauja centrinio serverio, bet idealu, kad vienu metu veiktu bent vienas klientas, kuris turėtu visus naujausius failus. Taigi čia ir bus mano Ibox.
Vėlgi nesiplėtosiu kaip ten viskas konfigūruojasi, o tik nurodysiu pati paprasčiausią pavyzdį kaip viska teisinga atlikti. Pvz.: http://rasptorial.com/storage/bittorrent-sync Lengviau tikrai nėra. Viska sukonfigūravęs, pridėjęs kelis sinchronizuojamus katalogus turiu štai tokį vaizdą Web sąsajoje:
Kituose debesyje esančius kompiuteriuose atsiranda mano Itead įrenginys:
Paveiksliukuose matomi greičiai taip pat žavi, mat informacija siunčiama gabalais į kelis kompiuterius.
BTSync asmeniškai aš naudoju net telefonuose – automatiškai sinchronizuoju padarytas juose nuotraukas ir atnaujinu muziką.. Belaidis patogumas neišpasakytas.
Apibendrinimas
Apart to, kad dabar reikia gauti asmeninį, o ne skolintą SATA diską, sistema kaip ir baigta. Ateityje žinoma noriu dar pakurti FTP serveri, bet dabar tokio poreikio neturiu. Interneto routeryje atitinkamus portus praleisdamas link Itead Ibox galiu iš bet kur pasiekti transmission servisa. BTSync to net nereikia, jis matomas visur ir visada.
Netolimoje ateityje pabandysiu pažaisti su Ibox programavimu per gamintojo pateiktą SDK. Ką čia galima šioje sferoje prigaminti dar nežinau, bet gal prigalvosiu kokią įdomesnę telemetrija.. Reialiai norėčiau kažko panašaus kaip čia darau.blė turi, bet gal kopyraitų nevykdysiu ir ką mandresnio susuksiu. O gal ir ne. Svarbiausia dabar batukų bankas yra.
Kam tas FTP, jei turėsi SAMBA ir SSH? Tik papildomas nereikalingas servisas. Geriau NFS pasikurk ir OpenVPN, kad galėtum pilnai prie naminio tinklo prieit 🙂
DNS gali gūglo naudot — veiks ir namie, ir darbe, ir pas močiutę kaime 🙂
Apie VPN galvoju, bet nesiryžtu pradėti. Su juo turėčiau ne tik failus, bet ir DLNA turinį. Aišku televizorius kitame tinkle nelabai turės VPN kliento, bet gal ką galima būtų sužaisti dar routerio pusėje.
Dėl DNS tai sutinku, galima būtų tiesiog kokį atvira serveri pasiimti ir sau galvos nesukti. Bet tada dingsta galimybė skustis interneto tiekėjui dėl neesančio interneto smigus DNS serveriams 😀
Šiaip kol kas sistema esu patenkintas, artimu metu pradėsiu savo routeri kankinti, kad visus galimus servisus pasiekčiau per išorę.
Gerai, kad priminei tą SSH, be vargo per jį dabar turiu priėjimą prie visų failų per WinSCP programą 🙂
Tikri vyrai naudoja FAR Manager su SCP pluginu 😛
Tikriausi vyrai gali su grėbliu malkas kapoti. Taigi 😀
Praktiskai mano namu serverio softo rinkinuka aprasei! (y) 🙂 Tik kolkas naudoju sena laptopa, kurio maitinimo blokas net isjungus kompa valgo nemazai elektros…
Beje, ta pati bandziau paleisti ant RPi, tai del nezinomu man priezasciu jis vis mirdavo po paros nepertraukiamo veikimo, o ir greitis jo nedziugino. Reikia kazko rimtesnio, itariu aprasomans irenginukas tam labiau tinka 🙂
Kaip ir minėjau senu laptopu naudojimas yra protingas sprendimas, bet jie vistiek elektros valgo daug, o ir dažniausiai magėjai yra patriukšmauti.
Kol kas jokių nusiskundimų neturėjau dėl strigimo, o ir A20 spartos kaip ir gana. Pastebėjau kad kol kas labiausiai apkrauna CPU BTSync kuomet siunčiasi dideli kieki nuotraukų. Apkrova tuomet būna apie 30%.
Norejau paklausti kaip su skaitymo rasymo greicias i hdd lokaliam tinkle. As naudoju DLINK DNS320 nasa serveriuka tai greitis skaudziai zemas. max 25 mb per s gaunasi. O kai trenka viduje pastumdyti gigabaitu kruva labai diorgina.
Jei skaitei įrašą visą ir tau paveiksliukus rodo, tai turėjai pamatyti kad lokaliame tinkle failai per SAMBA kopijuojami 11MB/s greičiu. Tinklas pas mane yra 100mbps tad tokie ir greičiai 😀
Atsiprasau. Praleidau pro sona visa konfiguravima. Gaila 😦 gal kokia rekomadacija pateiktum del noramlesniu greiciu (50-100 mb/s) su protingom energijos sanaudom ir ne uz kalna pinigi. Nes kiek narsiau tai tik hp kazkuris modelis buvo rekomenduojamas del 40w ir kainos mazdaug 200 usd ribose.
Oj ne, esu praktiškai žalias produkcijos žinojime 😀 Negaliu nieko protingo pasakyti šia tema.
Dekui ir uz tai 🙂